Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
| ingrida |
| apie mažą pasiklydusią mergaitę... |
| 2009.07.03 10:35:38 | |
|
2008 m. lapkričio 25 d., antradienis o jau graži neišpasakytai... veidelis lyg iš pieno plaukęs... kai pamačiau pirmą kartą- pagalvojau, jei būčiau berniukas- įsimylėčiau iš karto...jaučiau, kad nuo pirmos pamokos užsimezgė tas mūsų ryšys... kalbėdavom apie viską- nežinau kodėl manim pasitikėjo, gal kad anglų kalba neįpareigoja, tad taip lengviau atsiverti, pasitikėti... atėjo šįvakar... klausiu: kaip gyveni? Ir matau, kad kaupiasi ašarėlės tose gražiose akutėse... pasimetusi mergaitė... sugalvojo mat viską tvarkingai į lentynėles susidėlioti- mokslus, draugus, meiles ir visą kitą ir dar visą atsakomybę už rytojų nori prisiimti sau... deja, nežinojo, kad ne taip paprasta viską į tas lentynėlės dėlioti... tu vis bandai ir bandai, o viskas griūva ir griūva... “o gal ir nereikia nieko dėlioti į tas lentynėles?”- mokė kartą mane vienas išmintingas žmogus ir AČIŪ jam už tą pamoką... “Nesirūpink rytojaus diena. Rytojus pats savimi pasirūpins”- tas pats žmogus man citavo Bibliją... užaugsi dar, subręsi ir suprasi, kad ne taip viską lengva dėlioti į tas lentynėles... ir kad visi jausmai gražūs ir geri- ir baimės, ir meilės, ir neapykantos, ir įsimylėjimo, ir savigraužos, ir kad... tik nekaltink savęs dėl nieko- esam tik žmonės... priverkė vieną nosinaitę, išmoko verkti angliškai:)... ir nurimo širdelė, ir lengviau tapo, net saldainuką išeidama pamiršo, ir dar su Dešryte paišdykavo... ačiū tau, graži mergaite, kad paverkei, ačiū, už atvirumą ir nuoširdumą... gera buvo matyti tavo ašaras ir jausti tavo tikrus jausmus... gerai, kai užtenka vienos nosinaitės, nes aš, kai jau žliumbiu, tai žliumbiu... bet kodėl taip yra, kad kai kiti verkia- man verkti nesinori? šypsausi... o šiaip- galėčiau žliumbti per dienų dienas... dėl bet ko... Žymės:
|