Prisijunk prie mūsų



Užsisakyti naujienlaiškį

Vardas:
El. paštas:


ingrida
apie (ne)norą tylėti...
2009.07.03 10:46:33

2009 m. sausio 19 d., pirmadienis

žinau, kad kai kas tikrai laukia naujų įrašų, o jų kaip nėra taip nėra... nesinori... slėgė nežinia dėl tos chemoterapijos, paskui visų įkalbėta nuėjau pagaliau pas gydytoją fitoterapeutą J. Ruolią, kuris sudarė man programą, pradėjau jos daugiau mažiau sąžiningai laikytis ir...

vis dar nėra atsakymo dėl tų vaistų- valstybinė ligonių kasų komisija posėdžiaus šį trečiadienį, tada ir turėtų galutinai paaiškėti... o homeopatija- niekada netikėjau, kad tie preparatai gali taip stipriai veikti, tad kai man ėmė lietis vaizdas akyse ir pradėjau beveik nebegalėti skaityti, žiūrėti televizoriaus, eiti (nes ypač liejasi nukreipus žvilgsnį į apačią) labai išsigandau ir prisiminiau, kad nevienam žmogui (pvz. Ugniui) tokiu panašiu būdu apskritai ir buvo diagnozuotas navikas ir kad tai yra vienas iš pagrindinių naviko simptomų... vistik sulaukiau pirmadienio, paskambinau gyd. Ruoliai, jis paaiškino, kad tai gali būti dėl jo skirtų priešnavikinių žolelių mišinio ir liepė jį laikinai nutraukti, nes, anot jo, tas ekstrakto vartojimas, galėjo išprovokuoti edemą (t.y. smegenų patinimą) ir todėl turiu tokius simptomus. Dar liepė pagerti šlapimą varančių vaistų ir į savaitės galą paskambinti ar pagerėjo. Žiūrėsim... Kol kas sunku ką nors pasakyti...


tai va tokia būsena ir verčia tylėti, nes ką čia beprikalbėsi, kai nieko doro nenuveiki, tik savimi užsiėmęs esi žmogus... darbus tik atidirbi (mokiniai, šiokia tokia namų ruoša, kiti būtiniausi dalykai) ir vėl slepiesi nuo pasaulio... nes kam gi toks reikalingas?..

pasauliui reikia tavęs stipraus, besišypsančio, galinčio ką nors duoti, o tokio niekam nereikia- žaizdas laižytis turi pats...

nieko, pora dienų ir mes vėl būsim pasirengę eiti į pasaulį, o kol kas kiek akys leidžia džiaugiuosi galimybe paskaityti “Nusikaltimą ir bausmę”- nuostabi knyga... kai pradedu, padėti nebegaliu; vakar šveičiau namus- kai “užsikabinau”- tai iki vidurnakčio (visą vonią, virtuvę, visų spintelių visus paviršius ir t.t.), tai tas pabuvimas tyliai irgi turi savo privalumų... gal...

iki greito, mielieji... ačiū visiems, kurie skaito ir laukia ir kurie šiaip palaiko, skambina, rūpinasi...
žinau, kad kartais būnu bjauri, o gal net ir nepakenčiama, bet... vis tiek AČIŪ...

Žymės:


 

liutaurasb
2009.07.03 14:24:09

Brolis, 2009 m. sausio 20 d., antradienis

"nes kam gi toks reikalingas?..","pasauliui reikia tavęs stipraus, besišypsančio, galinčio ką nors duoti, o tokio niekam nereikia- žaizdas laižytis turi pats... "

nežinau apie ką tu čia kalbi.. nežinau kam tavęs tik tokios reikia (stiprios, ar vaidinančios tokią).. man reikia tavęs tokios - kokia tu esi.. ir visai nesvarbu kaip tu jautiesi.. tu man esi reikalinga visokia.. ir visai nesvarbu stipri ar silpna, galinti ką nors duoti ar ne..


Dalia, 2009 m. sausio 27 d., antradienis


Aš šimtu procentų pritariu Broliui. Gal Pasauliui, kuriame kovojama dėl karjeros,verslo reikia stiprių, bet draugams, artimiesiems reikalingi tokie, kokie esame iš tiesų- nesumeluoti, silpni, su savo gerosiomis ir blogosiomis, pusėmis, kad galėtų jie mus mylėti, paguosti, užjausti, pasidžiaugti kartu...


Ieva, 2009 m. vasario 03 d., antradienis

Perdejai tikrai, manydama, kad esi mums visiems reikalinga, tik galinti kazka duoti, kazkuo padeti. Pritariu broliuko ir Dalios nuomonei, tu mums reikalinga visokia- besisypsanti, patarianti, padedanti, ir siek tiek pavargus, siek tiek nusiminus, nors ir kazkur tyliai pradingus, bet mums tokia brangi.
Atsakyti
 
Parašyti komentarą
Slapyvardis:

E-mail:

  Enter text shown in left: