Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
| ingrida |
| apie netikėtas atostogas... |
| 2009.07.03 10:46:05 | |
|
2009 m. sausio 04 d., sekmadienis jau kuris laikas labai nemėgstu nei savaitgalių, nei atostogų, todėl kad man visos dienos vienodos ir norisi kuo daugiau veikti, nuveikti, padaryti... o savaitgaliai blogai tuo, kad tada visi ilsisi, niekam negalima skambinti (nepadoru trukdyti- juk normalūs žmonės savaitgaliais ilsisi, o ką daryt, jei aš nenormali?...); apie atostogas apskritai pamiršau nuo tada, kai atsirado “Kartu lengviau”- t.y. per šias Kalėdas buvo metai... tiesa, turėjau keletą priverstinių atostogų- kai tekdavo gulėti ligoninėje ir operuotis, bet ir ten aš nusiveždavau kuo daugiau darbo ir prašydavausi kuo greičiau išleidžiama namo- gulėti ligoninėje man atrodo tuščias laiko švaistymas...ir šiemet... per Kūčias ir Kalėdas aplankėm tėvelius, o grįžusi vėl pasinėriau į darbus- mokiniai, svetainė, kiti darbai, o per Naujus galvojau turėti vieną vienintelę dieną laisvą, t. y. sausio 1-ąją... bet viskas susiklostė kiek kitaip... turėjau turėti mokinius, svetainę ir pan., bet mokiniai kaip tyčia visi nusprendė tą atkarpėlę iki sausio 5-os neiti- pailsėti, gydymas chemoterapija dar neprasidėjęs, vyras atostogose iki sausio 5-os, visas miestas tarsi miegantis, taigi savaime susiklostė taip, kad 31-os dienos ryte dar nuėjusi pas stomatologą ir paskambinusi chemoterapeutei (paskutiniai reikalai) pradėjau savo netikėtas atostogas... bet tokias geras, kokių dar neesu turėjusi gyvenime... laiką leidom taip turiningai, kad nebežinau, ar iš vis kada nors esam taip jį leidę... rodos, išnaudojom kiekvieną valandą, minutę, netgi sekundę bendravimui, buvimui kartu, kažko veikimui, arba nieko neveikimui, tiesiog miegui... nieko nenorėjau girdėti nei apie Kartu lengviau, nei apie ligas, nei apie likimo draugus, nors kartais to išvengti ir nepavykdavo... aplankėm senus draugus, kurių nebuvom matę tris metus, ėjom į teatrą, pas mane buvo atvažiavusi sena studijų laikų draugė, kurios irgi jau nemačiau gal metų porą... o kalbėjom, kalbėjom, kalbėjom... tiek kalbėję neesam per visus metus turbūt- ir verkėm, ir vėl nebeverkėm, daug ką iškėlėm į paviršių, kas buvo tiesiog “užspausta” per laiko neturėjimą... kai kas atrado naują hobi- mokytis groti gitara, kai kas pradėjo skaityti naują knygą “Nusikaltimas ir bausmė”, bet kad ir tam nebuvo laiko- juk dar reikėjo ir po baltą žiemą pasivaikščioti ir snaigėmis bei pusnimis pasigrožėti... o ji juk dabar tokia balta ir šalta- kaip vaikystėje... ech... gražios buvo tos atostogos... pasirodo, aš vistik mėgstu atostogas... o jos šiandien baigiasi... rytoj- nauja diena... bet man- kažkodėl neliūdna... visaip gerai... na, gal tik truputį... Žymės:
|