Šaltinis: ScienceDaily (2010 vasario 23diena)

Glioblastoma yra viena pavojingiausių žmogaus smegenų vėžio formų. Naudojant radioterapiją auglį galima laikinai sumažinti. Nepaisant to liga po kelių savaičių ar mėnesių atsinaujina, todėl labai mažai pacientų išgyvena ilgiau nei porą metų po diagnozės.

Naujausios Stanford‘o Medicinos Universiteto mokslininkų tyrimų išvados rodo, kad yra būdas sustabdyti auglio ataugimą po radioterapijos, nutraukiant deguonies ir maisto medžiagų tiekimą šiam dariniui. Atradimas įvyko, kai tyrėjai suprato, jog kraujagyslės , maitinančios auglį, sunaikintos radioterapijos metu , sugeba atsinaujinti.

„Paprastai šis gebėjimas nėra svarbus daugelio auglių augimo procesams, “ teigia radiologinės onkologijos profesorius Martin Brown. „Mes iki pat dabar nesuvokėme, jog radioterapija, kurios tikslas yra sunaikinti vėžio ląsteles kartu sunaikina ir esamas kraujagysles, kurios maitina auglio ląsteles. Dėl to augliai įgyjo sąvybę atkurti , juos maitinančias kraujagysles“. Nors šiuo atveju yra tiriamos tik glioblastomos, tačiau ir kitų formų smegenų augliai panašiu būdu atauga po radioterapijos.

M.Brown, kartu su kolegomis, norėdami sustabdyti auglį maitinančių kraujagyslių regeneraciją , atlikdami tyrimus su pelėmis, naudojo AMD3100 molekules. Kadangi tokius tyrimus yra leidžiama atlikti ne tik su gyvūnais , bet ir su žmonėmis, mokslininkai turėtų ištirti šio gydymo būdo poveikį žmogaus organizmui. Deja, terapinis AMD3100 molekulių naudojimas greičiausiai bus pradėtas tik po kelerių metų.

Martin Brown, pagrindinis šio straipsnio , kuris viešai buvo publikuotas  Vasario 22 dieną               „Journal of Clinical Investigation“ žurnale, autorius. Taip pat rašyti straipsnį padėjo  profesorius Mitomu Kioi ir medicinos mokslų daktaras, neurochirurgijos profesorius Griffith Harsh. M. Brown ir G.Harsh yra Stanfordo vėžio centro nariai.

Norint suprasti kaip sustabdomas auglio ataugimas, reikia žinoti kaip formuojasi kraujagyslės ir kokia yra jų sandara. Dažniausiai augliai pasinaudoja netoliese esančiomis kraujagyslėmis, kad šios suformuotų naujas šakas, kurios ir maitina sparčiai besidalijančias vėžio ląsteles. Šis procesas vadinamas angiogeneze. Tačiau, naudojant kaulų čiulpų ląsteles yra įmanoma sukurti kraujagysles ten, kur jų niekada nebuvo. Šis procesas vadinamas vaskulogeneze ir būtent jį blokuoja AMD3100 molekulės.

Ankstesni tyrimai teigia, jog didelės radiacijos dozės, naudojamos radioterapijai, sunaikina kraujagysles auglio viduje ir aplinkui jį. Vadinasi vėžio ląstelės nebegali gauti nei deguonies, nei maisto medžiagų, būtinų jų augimui. M.Brown iškėlė hipotezę, jog auglys,“ saugodamasis nuo badavimo“, pradeda naudotis  kaulų čiulpų (KČ) ląstelėmis. Tokiu būdu  susiformuoja naujas kraujagyslės jį maitinančios. Profesoriaus manymuužkirtus vaskulogenezės procesą , apšvitintas auglys nebeataugs.)

M.Brown ir jo komanda tyrė žmogaus glioblastomos ląsteles implantuotas laboratorinėms pelėms, kurių imuninė sistema prieš tai buvo nuslopinta. Tam kad vėžio ląsteles būtų lengviau surasti gyvūno organizme, jos buvo genetiškai modifikuotos ir skleidė specifinę šviesą. Tyrimo metu pastebėta, jog šios ląstelės pelių organizme auga ir į radioterapiją reaguoja taip pat kaip ir žmogaus organizme. Pritaikius panašias radioterapijos dozes, auglys laikinai regresuoja, tačiau po to vėl atauga.

Kaip ir iki tol buvo manoma, auglį apšvitinus buvo sunaikintos ir jį maitinančios kraujagyslės.Todėl auglį ištiko hipoksija, deguonies badas vėžio ląstelėse. Dėl hipoksijos ląstelės pradeda išskirti Hipoksijos Indukuota Faktorių -  1. HIF – 1 pradeda fiziologinių veiksmų grandinę, kurios pasėkoje iš kaulų čiulpų kilusios ląstelės atkeliauja į auglį ir pradeda vaskulogenezę – naujų kraujagyslių formavimąsį. Blokuojant HIF – 1 veiklą buvo sustabdytas iš KČ kilusių ląstelių keliavimas į auglį ir užkirstas kelias auglio atsinaujinimui . Šie tyrimai trūko šimtą dienų.

Pelėse, kuriose HIF – 1 nebuvo blokuojamas augliai ataugo ir mirtiną dydį pasiekė septyniasdešimtą tyrimo dieną. Tai leido patvirtinti teiginį, jog iš KČ kilusios ląstelės yra būtinos naviko recidyvavimui po radioterapijos.

Marti Brown kartu su savo kolegomis taip pat atliko ir kiek kitokius tyrimus šiuo klausimu. Jie jau atrado, kad HIF – 1 veikia per du baltymus. Vienas jų yra gaminamas audinio paveikto hipoksijos, kaip atsakas į HIF – 1, o kitas randamas KČ ląstelėse ir yra būtinas jų sąveikai su HIF – 1 tam, kad jos prisitvirtintų. Todėl AMD3100 jau buvo naudojamas ankščiau tam, kad KČ donorų ląstelės paliktų kaulų čiulpus ir patektų į bendrą kraujo apytaką iš kurios specialiais metodais jos yra surenkamos. Tai gerokai palengvino kaulų čiulpų donorystę. AMD1000 ir antikūnių prieš vieną iš dviejų minėtų baltymų naudojimas taip pat sustabdė vėžio recidyvavimą tiriant peles. Galiausiai mokslininkai patvirtino, jog palyginus dvylikos pacientų, kuriems buvo taikyta radioterapija, glioblastomų audinius, juose po radioterapijos buvo rasta daug daugiau iš KČ kilusių ląstelių, nei prieš ją.

„Kitas žingsnis –tyrimai su žmonėmis“ teigia M. Brown‘as.

Vertė: med. studentas Kastytis Štaras

Redagavo: lietuvių filologijos studentė Gailė Morkūnaitė