Prisijunk prie mūsų



Užsisakyti naujienlaiškį

Vardas:
El. paštas:

Pasaulio naujienos
Įspūdingai didesnis išgyvenamumas Spausdinti

Įspūdingai didesnis išgyvenamumas po glioblastomos kombinuotos chemoterapijos nei po įprastos monoterapijos

San Franciskas/Leipcigas, 2017 m. lapkričio mėn. 17 d. Daugiaformė glioblastoma yra vienas iš pačių agresyviausių navikų, kai vidutinis išgyvenamumas yra apie 14,6 mėnesio. Nepaisant daugybės pastaraisiais metais atliktų mokslinių tyrimų, negalima pasiekti jokio žymaus pagerėjimo dėl nepalankios prognozės. Dar labiau įspūdingi yra šiandien įvykusiame metiniame SNO susitikime pristatyto NOA-09/CeTeG tyrimo rezultatai. Šis vokiečių tyrimas parodė 37,9 mėn. vidutinį bendrą glioblastomos pogrupio eksperimentinės grupės išgyvenamumą. Tyrimo vadovai jau gavo Suaugusiųjų klinikinių mokslinių tyrimų apdovanojimą (angl. Adult Clinical Research Award).

III-iajame vokiečių NOA (vok. Neuroonkologische Arbeitsgemeinschaft – angl. Neuro-oncological working group) tyrimo grupės atlikto tyrimo etape buvo atsitiktinai atrinktas 141 pacientas, kuriems neseniai buvo diagnozuota daugiaformė metilinto MGMT glioblastoma 1:1 standartinei terapijai (radioterapijos metu kasdien skiriamas temozolomidas (TMZ) (75 mg/m2/d.), po kurios seka šeši 4 sav. trukmės TMZ kursai (150–200 mg/m2/d. 1–5 d.)) arba eksperimentinei terapijai, papildomai skiriant CCNU (šeši 6 sav. trukmės CCNU/TMZ kursai (CCNU 100 mg/m2 1 d., TMZ 100 mg/m2 2–6 d.), pradedant nuo pirmosios radioterapijos dienos be TMZ). Abiem grupėms skirta lokali standartinė šešių savaičių trukmės radioterapija (30 x 2 Gy). Pirminė vertinamoji baigtis buvo bendras išgyvenamumas (BI) modifikuoto ketinimo gydytis (MKG) pacientų, kurie yra gavę bent vieną tiriamų vaistų dozę, grupėje.

Atliekant patvirtinamąją analizę, BI skirtumai buvo analizuoti, naudojant logaritminio rango analizės kriterijų (angl. log-rank test), stratifikuotą centrinio ir rekursyvaus skaidymo analizės grupei. Iš 141 atsitiktinai atrinkto paciento 129 pacientai (63 TMZ, 66 CCNU/TMZ) priklausė MKG grupei. Lyginant su TMZ grupe (p=0.049), CCNU/TMZ grupėje BI buvo didesnis. Reikšmingų BI skirtumų taip pat nustatyta ir randomizuotoje grupėje (p=0.043). MKG grupėje vidutinis BI pailgėjo nuo 31,4 mėn. (95% CI 27,0–44,8 mėn.) su TMZ iki 37,9 mėn. (95% CI 29,2–51,4 mėn.) su CCNU/TMZ.

Šie rezultatai patvirtina kombinuotų CCNU ir TMZ veiksmingumą glioblastoma sergantiems pacientams, kuriems ankstesniame, nerandomizuotame II-ajame tyrimo etape nustatyta metilinto MGMT būklė (UKT-03 tyrimas; Glas ir kt., J. Clin Oncol 27, 1257, 2009).

Atsižvelgiant į turimus duomenis, būtina aptarti, ar ankstesnė įprasta chemoterapija, skiriant vien tik temozolomidą, turėtų būti papildyta CCNU metilinto MGMT glioblastoma sergančių pacientų pogrupiui.

Vokietijos smegenų navikų asociacija (vok. Deutsche Hirntumorhilfe) pagrindinį dėmesį skiria dabartinių klinikinių tyrimų rezultatams bei patvirtintiems gydymo metodams, kasdienėms problemoms ir psichosocialinei priežiūrai. Paramą skirianti išskirtinai tik pacientams, turintiems smegenų navikų bei smegenų metastazių, nepriklausoma, nepelno siekianti organizacija yra unikali vokiškai kalbančiose šalyse bei siekia tolesnio bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Faktai

Centrinės nervų sistemos navikai pacientus, artimuosius ir gydytojus įstumia į sudėtingą situaciją. Visų pirma piktybinės formos, kurios yra vienos iš sunkiausiai gydomų vėžio formų ir vis dar yra laikomos neišgydomomis. Chirurgija, radioterapija ir chemoterapija visada gali turėti įtakos svarbioms smegenų funkcijoms bei reikalauja individualaus gydymo. Pastaraisiais metais dėl naujų vaistų, specifinių radioterapijos technologijų ir tikslesnių chirurginių procedūrų buvo pasiekta pažangos smegenų navikų gydymo srityje. Vis dėlto tolesnis gydymo tobulinimas labai priklauso nuo glaudesnio tarpdalykinio įvairių sričių bendradarbiavimo ir bei susitelkimo į inovatyvių gydymo koncepcijų kūrimą.

Vokietijoje kasmet maždaug 7000 žmonių yra diagnozuojamas pirminis piktybinis smegenų navikas. Pacientų kiekis su smegenų metastazėmis, išsivysčiusiomis sergant plaučių vėžiu, krūties vėžiu arba kitais vėžiniais susirgimais, yra dar didesnis. Nuo 1998 metų Vokietijos smegenų navikų asociacija (vok. Deutsche Hirntumorhilfe) yra svarbus kontaktinis taškas visiems suinteresuotiems žmonėms. Nepriklausoma, nepelno siekianti organizacija vadovaujasi šūkiu „Žinios sukuria ateitį“ ir teikia naujausią informaciją apie smegenų navikų gydymo standartus ir inovacijas, propaguoja įvairius projektus neuro-onkologinių tyrimų bei pacientų savipagalbos srityse. Visi projektai yra finansuojami tik iš aukų ir narystės mokesčio.

Daugiau informacijos rasite apsilankę www.hirntumorhilfe.de.

 
„Pasaulinė Smegenų Navikų Sąmoningumo Savaitė“ 2016 Spausdinti

Šiemet  jau 10 kartą , spalio mėnesio 22- 29 dienomis,  visame pasaulyje bus minima „Pasaulinė Smegenų Navikų Sąmoningumo  Savaitė“ 2016. Nesvarbu, kur jūs gyvenate, IBTA kviečia jus prisijungti prie šios iniciatyvos ir organizuoti įvairius renginius skirtus įspėti bei informuoti žmones apie smegenų navikus. Daugiau informacijos rasite čia.

„Pasaulinė Smegenų Navikų Sąmoningumo  Savaitė“ taip pat yra puikus metas prisijungti prie IBTA iniciatyvos „Ėjimas Aplink Pasaulį dėl smegenų navikų“. Daugiau informacijos „Pasaulinį Ėjimą“ rasite čia.

Skaityti daugiau...
 
IBTA "Brain Tumour" žurnalas 2016 Spausdinti
http://theibta.org/our-publications/
 
Gliukozė ir smegenų augliai Spausdinti

 

Dr. Minh Thi Tieu ir dr. Caroline Chung

Princesės Margaret vėžio centras, Toronto valstija, Kanada

 

PASTEBĖTAS susidomėjimas ryšiu tarp aukšto gliukozės lygio kraujyje ir vėžio.

Tyrimai parodė, kad rizika susirgti vėžiu, įskaitant kepenų, kasos, krūties ir storosios žarnos vėžį, yra didesnė diabetu sergantiems pacientams.

Taip pat teigiama, kad cukriniu diabetu sergantys pacientai, kuriems išsivysto vėžys, gyvena trumpiau nei pacientai, kurie diabetu neserga. Iš pradžių buvo manoma, kad tai yra susiję cukrinio diabeto komplikacijomis dėl vėžio gydymo, tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad smegenų ir krūties vėžiu sergantys pacientai sunkiau išgyveno tuomet, jei buvo padidintas jų gliukozės kiekis kraujyje, nepriklausomai nuo to, ar iki tol buvo nustatytas diabetas.

Remiantis šiais pastebėjimais lieka neaišku, ar didelis gliukozės kiekis kraujyje tiesiogiai skatina vėžio augimą. Vykdomas tyrimas buvo orientuotas į galimų priežasčių, kurios galėtų paaiškinti šias išvadas, nustatymą. Be to siekiama išsiaiškinti, ar intervencijos, kuriomis siekiama kontroliuoti diabetą ir aukštą gliukozės kiekį kraujyje, pagerins vėžio rezultatus.


Gliukozė ir glioblastoma

Glioblastoma yra agresyvus smegenų auglys, siejamas su ribota gyvenimo trukme. Dėl kortikosteroidinių vaistų, reikalingų siekiant kontroliuoti patinimą aplink naviką, glioblastomą turintys pacientai dažnai turi didelį gliukozės kiekį kraujyje. Vienas iš nepageidaujamų kortikosteroidų poveikių yra tas, kad šie vaistai keičia insulino, svarbaus gliukozės lygį kraujyje reguliuojančio hormono, poveikį, todėl jo lygį kraujyje gali padidinti.

Siekiant paaiškinti ryšį tarp aukšto gliukozės lygio kraujyje ir trumpesnės glioblastomą turinčių pacientų gyvenimo trukmės, buvo pasiūlyti keli galimi mechanizmai.

Skaityti daugiau...
 
Glioma ir nėštumas Spausdinti

Autoriai:

Hanneke Zwinkels

Neuro-onkologijos praktikė-slaugė, Haaglanden medicinos centras, Haga, Nyderlandai

ir prof. Martin Taphoorn, MD

Neurologas-onkologas, Hagos medicinos centras ir Amsterdamo VU medicinos centras, Nyderlandai

JAUNOS glioma sergančios pacientės gali norėti pastoti.

Nors literatūros apie gliomos ryšį su nėštumu trūksta, žinome, kad jei gliomą turinti moteris pastoja, nėštumas gali turėti įtakos gliomos elgesiui ir atvirkščiai - glioma gali turėti įtakos nėštumo eigai. Per pastaruosius 10-15 metų pagerėjęs gliomos pacientų gydymas ir prognozės, palengvino smegenų auglį turinčių moterų apsisprendimą turėti vaikų. Nepaisant to vis dar liko neaiškumų dėl naviko progresavimo nėštumo metu rizikos, priešvėžinės terapijos poreikio ir jos pavojaus negimusiam kūdikiui, su priepuolių kontrole susijusių problemų ir galimos įgimtų pakitimų rizikos dėl vaistų nuo traukulių vartojimo bei akušerinių intervencijų pasirinkimo ir taikymo laiko.

Olandijos ligoninės onkologijos skyriaus pacienčių moterų stebėjimu grindžiamame tyrime, kuris yra paremtas sistemiška literatūros apžvalga (Zwinkels ir kt., J Neuroncol 2013), pranešėme apie moteris, kurios pastojo po to, kai joms buvo diagnozuota glioma, ir apie moteris, kurioms glioma buvo nustatyta nėštumo metu.

Mes bandėme atsakyti į keturis pagrindinius klausimus:

  1. Kokį poveikį gliomos elgesiui daro nėštumas?
  2. Kokio gliomos gydymo reikėtų imtis nėštumo metu, atsižvelgiant į priešnavikinių vaistų poveikį vaisiui?
  3. Koks tinkamiausias nėščių gliomą turinčių pacienčių priepuolių kontrolės režimas?
  4. Kokių atsargumo priemonių ar intervencijų reikėtų imtis (priešlaikinio) gimdymo metu?

Galimas nėštumo poveikis naviko elgesiui

Anksčiau atliktų tyrimų apžvalga rodo, kad neurologinės naviko būklės pablogėjimas arba progresavimas vyko beveik 30 procentų nėščių moterų, kurių iki nėštumo nustatyta glioma buvo mažo laipsnio, o taip pat tų sveikų pacienčių, kurioms aukšto laipsnio glioma buvo nustatyta nėštumo metu, daugiausiai antrą ir trečią trimestrą. Be to yra požymių, kad nėščių moterų su diagnozuota glioma, be klinikinių progresavimo požymių, neuro-vaizdavimas gali parodyti naviko apimties padidėjimą.

Skaityti daugiau...
 
« PradžiaAnkstesnis123456SekantisPabaiga »

Puslapis 1 iš 6