Prisijunk prie mūsų



Užsisakyti naujienlaiškį

Vardas:
El. paštas:

Sielai ir kūnui Spausdinti

Sveika siela kuria sveiką kūną

Įžanga


gelesIlgai galvojau nuo ko pradėti šį skyrelį. Kai kam nors pasakai žodžius “sveika gyvensena” dauguma iš karto iškart pagalvoja apie sveiką mitybą, sportą bei žalingų įpročių atsisakymą. Taip, visa tai irgi svarbu, bet, mano manymu, sveika gyvensena- tai visų pirma santarvė su savimi, savo kūnu, aplinka, tai siekis turėti sveiką sielą ir pradėti sveikai mąstyti. Juk ne vien kūnui reikia maisto ir mankštos, protui ir dvasiai- taip pat. Privalome išmokti puoselėti pusiausvyrą tarp savo fizinio, psichinio ir dvasinio gyvenimo. Tik tada tapsime išmintingesni, tobulesni ir imsime gyventi išties visapusišką gyvenimą.
Susirgus, man dažnai teko girdėti žmones sakant “kovok su liga”, “įveik ligą”, “nepasiduok”, tačiau aš iš esmės tam nepritariu. Manau, kad nereikia su niekuo kovoti ir nieko įveikinėti. Pirmiausia reikia pažinti save, savo kūną, pirmiausia reikia pamilti save kaip Dievo kūrinį, nuolankiai priimti tai, kas tau duota ir padėkojus už visa tai optimistiškai žvelgti į priekį. Tik santarvėje su savimi galima išmokti tikrųjų gyvenimo vertybių ir permąstyti savo gyvenimą iš naujo.

Mano patirtis

Visą savo gyvenimą domėjausi sveika gyvensena, sveikos mitybos patarimais (ne tik domėjausi, bet ir stengiausi jų laikytis), o susirgusi ėmiau domėtis dar ir specialiais mitybos specialistų patarimais kaip maitintis norint išvengti onkologinių susirgimų, kaip maitintis susirgus onkologine liga arba ja persirgus. Ne visada galėsiu jums nurodyti konkrečius šaltinius ar pacituoti autorius, kuriais remsiuosi, nes kai kurie patarimai tiesiog kaupėsi mano galvoje, o kai kurie- užrašuose, bet pabandysiu jums perteikti tai, ką esu perskaičiuosi, išgirdusi, pamačiusi, sužinojusi, išmokusi per ilgą laiką. Dauguma šių patarimų yra tradicinės medicinos atstovų, nes kitokios aš ir nepropaguoju. Čia nerasite patarimų kaip gydytis dėlėmis ar šlapimu. Dauguma šių patarimų labai paprasti ir jų nesunku laikytis, tik galbūt nereikėtų bandyti viską įgyvendinti per vieną dieną.

gelePATARIMAS. Jei apsispręsite keisti savo gyvenseną- keiskite ją po truputį, taip patirsite mažiau streso ir nesinorės visko mesti vos tik pradėjus. Susidarykite sąrašą dalykų, kuriuos norėtumėte pakeisti savo gyvenime ir įgyvendinkite tą sąrašą pamažu. Nesikrimskite, jei kada nusižengėte savo susidarytom taisyklėm- kitą dieną ir vėl grįžkite prie jų- svarbiausia mylėkite save ir nebauskite- juk jūs pats/ pati pasirinkote šį kelią. SAVANORIŠKAI...


Bendri patarimai

· stenkitės kasdien pasivaikščioti gryname ore (geriausia miške, o užvis geriausia- pušyne); tyrimais nustatyta, jog žmonės, kurie kasdien reguliariai mankštinasi (pvz. 30 min. greitas ėjimas 4-5 kartus per savaitę), beveik perpus rečiau suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, sustiprina imunitetą apskritai ir išvengia daugelio įvairių susirgimų. Tačiau nepersistenkite. Tyrimais įrodyta, jog žmonės kasdien aktyviai sportuojantys po 90 min ir daugiau, gali net nusilpninti savo imuninę sistemą. Gyd. J. Acquaviva primena, jog ne visada daugiau reiškia geriau;

· gerkite daug skysčių, bet geriausia- gryno vandens (bent 2 litrus per dieną). Jei vartojate vandentiekio vandenį, tai jis kuo puikiausiai tinka, jei šulinio- prieš tai reiktų išsitirti, ar jame nėra nitratų. Mineralinio vandens galima gerti tik retkarčiais, juo piktnaudžiauti nereikėtų- nebent jums jį vartoti nurodė gydytojas;

· stenkitės paisyti miegojimo režimo, t.y. eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu ir stengtis miegoti ne mažiau nei 8 val. Tačiau tai labai individualu. Kiekvienam žmogui miego poreikis yra skirtingas- turite atrasti tokį miego valandų skaičių, kada jaučiatės žvaliausias ir energingiausias. Turėkite omeny, kad persimiegojimas duoda panašius simptomus į miego trūkumą- mieguistumą, energijos trūkumą ir pan. Bet svarbiausia yra režimas;

· kuo daugiau juokitės; stenkitės kasdien paskaityti, pamatyti, nuveikti, pagalvoti ką nors linksmo ar juokingo. Juk visi žinome, kad daugumą ligų sukelia stresas ir bloga nuotaika, o juokas- gydo. Ar žinojote, jog įveikti stresui imuninė sistema sunaudoja penkis kartus daugiau energijos, negu kariaudama su peršalimo ligas sukeliančiais virusais? Be to, tyrimai liudija, jog paniurę, nusiminę žmonės žymiai dažniau serga įvairiomis ligomis nei linksmi, optimistiškai nusiteikę žmonės;

· būkite optimistai; galbūt kai kas mano, kad optimistais ar pesimistais gimstama, tačiau tai netiesa. Vidinę nuostatą į pasaulį ir į įvykius galima pakeisti, o jos pakeitimas gali lemti esmines permainas gyvenime. Tiesą sakant nuostata yra tokia svarbi, kad ją galima vadinti svarbiausiu veiksniu, lemiančiu viso gyvenimo sėkmę arba nesėkmę. Būtina ugdyti savyje teigiamą, optimistinį požiūrį į pasaulį ir įvykius, nes paprastai išsipildo tai, ko tikimės, nes pasirinktos mintys mus tarsi vairas nukreipia atitinkama linkme.

· turėkite tikslų; žmogus, kuris atsikėlęs ryte turi konkrečių tikslų ir nekantrauja juos įgyvendinti, yra žymiai sveikesnis ir energingesnis už tą, kuris nežino, ko nori šią dieną, šią savaitę ar šiame gyvenime apskritai. Tikslų neturėjimas- reiškia motyvacijos gyventi neturėjimą, juk jei nežinome, kur einame, veikiausiai nenueisime niekur, todėl išsikelkite sau kokius nors tikslus. Jei jums įgriso jūsų darbas ir jame jau nebėra iššūkių, kuriuos norėtumėte įveikti, galbūt reikia ryžtis permainoms. O gal užteks tik papildomos veiklos (beje, tikslai gali būti labai įvairūs; pvz. sunkiam ligoniui dienos tikslas gali būti atsikelti iš lovos ir pan.). Labai gerai, jei numatote ir tikslų įgyvendinimo terminus- taip neleidžiate sau apsnūsti. Įgyvendinę vienus tikslus- išsikelkite kitus. Nuolat koreguokite tikslų sąrašą.

· turėkite laiko; dauguma žmonių nuolat skundžiasi laiko neturėjimu, bet iš tiesų mes visi jo turime vienodai- tiek, kiek dievulis atmatavo. H. Urban, nepaprastai išmintingas žmogus, ilgus metus dirbęs pedagoginį darbą, savo knygoje “Didžiosios gyvenimo pamokos” teigia, kad “sėkmės žmonės laiko neieško- jie jį susikuria.” Jis taip pat primena kiek daug laiko mes tiesiog sunaikiname, iššvaistome, praleidžiame tuščiai ar jo net nepastebime, o sėkmės žmonės, anot jo, laiką brangina, planuoja, vertina, leidžia jį išmintingai ir visada viskam randa laiko. Pritariu šiam išmintingam žmogui. Svarbiausia- turėti prioritetus. Laiko visi turime vienodai ir visko padaryti tikrai neįmanoma, todėl reikia tiesiog nuspręsti, kas man yra svarbiausia ir ką aš šiandien noriu padaryti. Alanas Lakeinas, efektyvaus laiko naudojimo žinovas yra pasakęs: “Nėra tokio reiškinio, kaip laiko stygius. Visi turime apsčiai laiko tam, kad padarytume viską, ką iš tikrųjų norime padaryti.” Todėl, kai kitą kartą žiositės sakyti “neturiu laiko”, pagalvokite, ar iš tiesų nenorėtumėt pasakyti “nenoriu to daryti apskritai”...;

· nebijokite pralaimėti; mūsų nesėkmės yra mūsų mokytojos. Iš jų galima daug ko išmokti. Lygiai taip pat kaip ir iš klaidų. Jau minėtasis H. Urban sako, jog “pralaimėti- ne gėda, gėda bijoti stotis ir bandyti vėl.” Be to, klysdami ar pralaimėdami, mes geriau pažįstame save, sužinome apie save tokių dalykų, kurių anksčiau net neįtarėme turį. Patyrę nesėkmę taip pat turime galimybę įvertinti aplinkinius žmones, juk sakoma “draugą nelaimėje pažinsi”. Pagaliau- nesėkmės ir pralaimėjimai grūdina ir mes tampame stipresni;

· jauskitės reikalingi; jei turite artimų žmonių, stenkitės palaikyti su jais kuo glaudesnius ir šiltesnius santykius- pakvieskite juos sekmadieninių pietų, paruoškite jiems netikėtų staigmenų, padarykite, jiems ką nors malonaus. Jautimasis reikalingu gali labai prailginti gyvenimą ir itin pagerinti jo kokybę. Jei neturite artimų žmonių, įsitraukite į labdaringą veiklą- imkite rūpintis tais, kurie taip pat neturi artimųjų, pamatysite, kiek džiaugsmo jums gali suteikti galimybė daryti gera kitam;

· rašykite dienoraštį; kiekvienam žmogui galėčiau patarti rašyti dienoraštį, bet susirgus sunkia liga, kartais tai yra būtina. Dažnai sunku rasti žmonių savo aplinkoje, kurie būtų pajėgūs suprasti jūsų išgyvenimus (ir nekaltinkite jų už nesupratingumą- tiesiog to neaptyrusiems, suprasti neįmanoma), todėl dienoraštis gali būti vienas geriausių jūsų draugų;

· raskite ir prisijunkite prie likimo draugų; kartais būna organizuojamos paramos grupės, jei žinote apie tokias, būtinai nueikite; taip pat bendraukite su panašaus likimo žmonėmis forumuose, internetu, susitikite ir pan. Tada neatrodys, kad jūs vienintelis pasaulyje sergate ta liga- suprasite, jog kiti turi ir dar didesnių problemų. Jei mokate anglų kalbą, paskaitinėkite angliškus svetaines ir forumus, horizontas dar labiau prasiplės- pasaulis toks didelis ir toks įvairus...;

· melskitės; bent sekmadienį paskirkite Dievui. Net nepastebėsite kaip greit tai taps jūsų ar jūsų šeimos tradicija ir jau nebegalėsite įsivaizduoti sekmadienio be mišių. Malda leidžia nurimti, sudėlioti mintis, apmastyti praėjusią savaitę, padėkoti už dovanas, atsiprašyti už nuodėme ir atleisti savo kaltininkams, o tai mūsų skubančioje lekiančioje visuomenėje ypač svarbu. Svarbu rasti laiko pamąstyti, padėkoti, atsiprašyti, atleisti. Po mišių pasigaminkite skanius pietus ir pakvieskite visą šeimyną ar giminaičius; jei tokių neturite, pakvieskite kaimyną ir aptarkite praėjusią savaitę. Pakalbėkite apie ką nors gražaus, prasminga. Tiesiog pabūkite kartu... Ir nereikia laukti sunkios ligos ar senatvės tam, kad pradėti melstis- malda reikalinga visiems, ji- kaip išsigelbėjimas iš šio užburto skubos ir lėkimo į niekur rato;

· stenkitės visame kame laikytis saiko; nepersivalgyti, nepersidirbti, nepervargti, nepersimiegoti, ir pan. Saikas yra geriausias sveikatos draugas. Iš esmės žmogui galima daryti beveik viską: galima po truputėlį visko valgyti, gerti, tik labai išimtinais atvejais rekomenduojama visiškai atsisakyti kai kurių produktų, gėrimų ar alkoholio. O šiaip po nedidelį kiekį galima vartoti beveik viską. Bet visada reikia stengtis prisiminti, jog geriausias mūsų draugas ir sąjungininkas yra SAIKAS;

· o svarbiausia- būkite geru žmogumi; atrodo, tai skamba kaip sena, nuvalkiota tiesa, bet ji ypač aktuali šiandieniniame pasaulyje, kuriame tiek daug paviršutiniškumo, skubos, įtampos, neįsiklausymo, melo, skausmo, smurto ir pan. Stenkitės visur ir visais įmanomais būdais skleisti gėrį- nusišypsokite pardavėjai, padarykite staigmeną kolegai ar kaimynui (be jokios progos), parašykite nuoširdų laišką draugui, padovanokite gėlę mamai ir pan. Mylėkite žmones ir jie jus mylės...

Mityba

Įvesta 2007-12-20

Sveikatos kaina rugiai
Kiekvienas žmogus sveikatą vertina individualiai. Įdomiausia, kad žmonės sveikatos beveik nevertina tol, kol yra sveiki, o susirgę kokia sunkia liga ima ją itin branginti. Sveikatą ypač skirtingai vertina paaugliai, kuriems ji atrodo neišsemiamas šaltinis, ir vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis sergantys ligoniai, kurie dėl grąžintos sveikatos galėtų atiduoti viską. Tad kodėl švaistome sveikatą, kai jos turime ir susirūpiname ja tik tada, kai jos resursai jau būna itin išsekę? Kodėl rūpinamės ne sveikata, o ligomis, juk sveikai gyvenant daugelio ligų būtų galima apskritai išvengti? Tokia, beje, yra ir mūsų sveikatos “apsaugos” politika, kuri didžiąją pinigų dalį skiria ne ligų prevencijai, o jų gydymui.

Kas atsakingas už kiekvieno iš mūsų sveikatą? Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojai, šeima, draugai? O gal vistik mes patys? Mes švaistome savo sveikatos resursus netinkamai maitindamiesi, rūkydami, mažai judėdami ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo mažai rizikinga. Be abejo, nuo vienos cigaretės, riebaus apskrudusio kiaulienos kepsnio ar savaitės praleistos prie televizoriaus ar kompiuterio sveikata gal ir nepablogės, nes jos resursai gana dideli. Tačiau kai tai daroma nuolat, sveikata ima prastėti. Iš pradžių žmogus nieko nejaučia ir net džiaugiasi nesveiku gyvenimu. Tačiau niekas nežino kada bus žengtas lemiamas žingsnis į blogą nuotaiką, prastą savijautą ar sunkią, o gal net nepagydomą ligą. Tad gal verta stabtelėti ir susimąstyti jau ŠIANDIEN- nesvarbu kokia jūsų sveikata…Dar kartą permąstyti sveikos gyvensenos principus verta kiekvienam iš mūsų…

Prevencinė mityba apelsinas

Pasak gydytojos dietologės m.dr. Lilijos Jasevičienės dirbančios VU onkologijos institute (2a. 230kab.) kalbant apie onkologinę mitybą reikia ją skirstyti į tris dalis:
prevencinę mitybą (tam, kad išvengti onkologinių susirgimų);
sergančiųjų mitybą;
sirgusiųjų mitybą.

Dažnai žmonės klausia, ką valgyti/nevalgyti, kad išvengtų onkologinės ligos (ar kitų sunkių susirgimų). Pasak mitybos specialistų (jų tarpe ir gyd. dietologė E. Gavelinė), joks vienas produktas nepadės išvengti vėžio. Aišku, norėtųsi rasti kažkokį ypatingą produktą, kurį valgant nesirgtum jokia liga, tačiau tokio produkto, deja, nėra.

Tam, kad išvengti onkologinių susirgimų, o taip pat ir kitų sunkių ligų, reikėtų laikytis elementarių sveikos mitybos principų. Prisiminkite SVEIKOS MITYBOS PIRAMIDĘ, kuri rekomenduoja per dieną daugiausia suvalgyti grūdinių produktų (duonos, virtų bulvių, ryžių, kruopų, grūdų, makaronų). Antroje piramidės pakopoje yra daržovės, trečioje-vaisiai, ketvirtoje- mėsa, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, riešutai, penktoje-pieno produktai, ir piramidės smaigalyje yra aliejai, įvairūs riebalai, saldumynai, alkoholis. Kuo aukščiau piramidėje produktas- tuo mažiau jo reikia suvartoti. Pvz. grūdinių produktų per dieną reikėtų suvartoti 6-11 porcijų (1 porcija, tai- pvz. 30 gramų riekelė duonos), daržovių- 3-5 porcijas, vaisių- 2- 4 porcijas, mėsos- 1-2, pieno- 1-2, riebalų, saldumynų- itin mažai. Nepamirškite, kad riebalų taip pat gauname su riebia mėsa, žuvimi, pieno produktais ir t. t. Reikėtų vengti gyvūninės kilmės riebalų, ypač keptų, tačiau aliejai yra naudingi.
Taigi, išvada tokia, kad valgyti galima viską, tik su saiku. Svarbiausia laikykitės saiko ir įsiklausykite į savo organizmo poreikius. Jeigu jaučiate, kad kažko labai norite- suvalgykite, jei jaučiate, kad nuo kažkurio produkto jums negera- atsisakykite jo. Svarbu netapti maisto vergais. Valgyti reikia kuo įvairesnį maistą ir kuo natūralesnį (mažiau perdirbtą). Kiek galite, stenkitės vengti šaldyto, konservuoto, greito maisto, kuriame gausu, konservantų, skonio ir aromato stipriklių (pvz. natrio gliutamato), dažų ir kitų cheminių priedų. Stenkitės gaminti namie, o jei turite galimybę patys užsiauginti produktų ar nusipirkti juos pas patikimą žmogų, kuris nenaudoja jokių trąšų- jums apskritai pasisekė!!! Tai čia apie tuos, kurie dar nesusirgo.
Apie vitaminus ir maisto papildus. Daugelis žmonių pervertina vitaminų naudą, nes vis dažniau gydytojai prakalbsta apie abejotiną multivitaminų ir kitų maisto papildų naudą dėl organizmo nesugebėjimo įsisavinti tų medžiagų. Kur kas geriau vitaminus ir mineralus gauti su maistu nei praryti maisto papildų piliulę. Beje, gyd. L. Jasevičienė griežtai perspėja, kad gydantis onkologinę ligą JOKIŲ vitaminų ar maisto papildų vartoti negalima, jei jums nepaskyrė gydytojas. Savo nuožiūra ar pasitarę su vaistininku pirkti ir vartoti įvarius papildus draudžiama.
Apie žaliąją arbatą. Sveikos mitybos specialistai dažnai pabrėžia, jog žalioji arbata turi priešvėžinių savybių, tačiau, kad gautume jos teigiamą poveikį, jos reikia išgerti labai daug; 1-2 puodeliai per dieną naudos nelabai duos, tačiau ir nepakenks.
Daržovės.
Sveikos mitybos specialistai tvirtina, kad turime valgyti spalvotų daržovių ir vaisių.
Trijų spalvų taisyklė. Rekomenduojame per dieną suvalgyti bent trijų skirtingų spalvų daržovių ar vaisių. Kai kurios daržovės yra ypač išgirtos mitybos specialistų. Štai trumpa informacija apie jas:
- pomidorai; juose esantis ir juos raudonai nudažantis likopenas saugo nuo grėsmės susirgti virškinimo sistemos bei prostatos vėžiu. Beje, jis atsparus karščiui, o termiškai apdorotas netgi labiau tinka organizmui. Šiek tiek likopeno yra ir abrikosuose bei melionuose.
- brokoliai; itin vertinami dėl juose esančio sulforafano. 100g brokolių taip pat yra ir visa rekomenduojama vitamino C paros norma. Kituose kopūstuose (baltagūžiuose, raudongūžiuose, briuseliniuose) taip pat daug biologiškai aktyvių medžiagų saugančių nuo vėžio. Labai vertingi ir rauginti kopūstai.
- svogūnai; juose yra retos veikliosios medžiagos kvarcetino, kuris ne tik malšina uždegimus, naikina bakterijas, bet ir mažina kancerogenų poveikį.
- česnakai; juose aptinkama daugiau nei 4000 įvairių veiksmingų medžiagų.
- špinatai; juose yra liuteino- manoma, kad šis antioksidantas saugo nuo ligų, kurias sukelia laisvieji radikalai. Liuteino yra ir kitose tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Svarbiausi organizmo gynėjai

Remiantis dabartiniais mokslo duomenimis, valgydami augalinius produktus galime išvengti nuo 20 iki 50 proc. vėžinių ligų.
· Skaidulos. Įtraukite į savo valgiaraštį maistines skaidulas. (Jų gausu grūdinėse kultūrose. Kuo mažiau apdoroti grūdai- tuo geriau. Daug skaidulų yra ir daržovėse bei vaisiuose.) Maistinės skaidulos mažina kai kurių rūšių vėžio (pvz. storosios žarnos) riziką, nes iš organizmo pašalina žalingus kancerogenus.
· Antioksidantai. Valgykite maisto, kuriame yra antioksidantų. Jų būna įvairių, tačiau svarbiausi- vitaminai A, C, E ir mikroelementas selenas. Jie ne tik saugo nuo laisvųjų radikalų, bet ir stiprina imuninę sistemą.
· Vitaminas A. Jo yra riebioje žuvyje, žuvų taukuose. Vitaminu A organizme virsta beta karotinas, kurio gausu tamsiai žaliuose ir geltonuose vaisiuose bei daržovėse: morkose, špinatuose, moliūguose, brokoliuose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose, batatuose ir kt.
· Vitaminas C. Jo gausu įvairiose uogose, vaisiuose, daržovėse. Jis stiprina imunitetą, stabdo kancerogenų poveikį.
· Vitaminas E. Jo gausu nerafinuotuose aliejuose, riešutuose, daigintuose grūduose. Gaminant maistą vitaminas E paprastai išlieka, tačiau jį naikina šviesa ir deguonis, tad aliejų pirkti geriausia skardinėse arba tamsiuose buteliuose.
· Selenas. Jo yra riešutuose, kiaušiniuose, žuvyje, grybuose, saulėgrąžose.

Būtina atsisakyti/ itin apriboti

· apskrudusių, juo labiau pridegusių mėsos patiekalų, nes juose susidaro vėžį sukeliančių medžiagų- kancerogenų;
· perdirbtos mėsos: dešrų, rūkytų, sūdytų gaminių. Į tokius produktus dedama konservantų, o dideli jų kiekiai kenkia sveikatai. Rūkant mėsą atsiranda toksinų. Manoma, kad druska padidina skrandžio vėžio riziką, todėl ją taip pat reikėtų riboti;
· riebaus maisto; didelis riebalų kiekis skatina krūties ir storosios žarnos vėžio vystimąsi. Itin kenksmingi perkaitinti riebalai- tie, kuriuose maistas buvo kepamas arba iš naujo šildomas. Niekuomet nekaitinkite aliejaus antrą kartą! Be to, riebus maistas- tiesus kelias į nutukimą, kuris taip pat yra kelių vėžio rūšių rizikos veiksnys;
· transriebalų rūgščių, nes jos gali itin padidinti riziką susirgti vėžiu. Šios rūgštys susidaro kietinant aliejų ir gaminant margariną, kurio vėliau dedama ir į įvairius konditerijos gaminius;
· alkoholio, nes jis didina riziką susirgti burnos, ryklės, gerklės, kepenų, žarnyno vėžiu;
· baltų duonos ir pyrago gaminių; geriau rinkitės juodą ar tamsią duoną ir tokius jos gaminius, kurie butų kuo mažiau perdirbti, apdoroti, kuriuose būtų gausu maistinių skaidulų;
· baltus ryžius stenkitės keisti laukiniais ar rudais, nes pastarieji kur kas vertingesni;
· dirbtinių saldiklių ir kitų maisto priedų, nes jie taip pat siejami su vėžio grėsme. Iš tiesų labai didelė maisto priedų koncentracija gali pakenkti sveikatai, tačiau į produktus jų dedama labai mažai, kiekiai tikslai nustatomi ir neviršijami- kontrolė tikrai griežta. Lygiai taip pat įtartinai gali atrodyti ir kenksmingos cheminės medžiagos, besikaupiančios daržovėse bei vaisiuose ir galinčios turėti įtakos mūsų sveikatai. Tačiau anot vėžį tyrinėjančių mokslininkų, BLOGI NE PRODUKTAI, BET VALGYMO ĮPROČIAI... Manoma, kad tikra vėžio rizika kyla ne dėl maiste esančių specifinių chemikalų, kurių yra labai mažai, bet dėl to, kaip ir kiek to maisto vartojame. Kuo daugiau suvalgysime, tuo didesni kiekiai kaupsis organizme ir galbūt sukels ligą (daug informacijos šiai skilčiai paimta iš Žurnalo “Sveika”, 2007’10(16)).

Sergančiųjų onkologine liga mityba

Pasak gydytojos dietologės m.dr. Lilijos Jasevičienės, maitinimosi tikslas gydymosi metu yra išlaikyti kūno svorį normos ribose ir stengtis palaikyti maksimaliai gerą sergančiojo savijautą. Kadangi dažnai gydantis (chemoterapija, radioterapija ar kt. būdais) kyla maitinimosi problemų (pykinimas, nenoras valgyti, virškinimo sutrikimai ir pan.), šiuo periodu jau nebegalime kalbėti apie sveikus/ nesveikus produktus ar sveiką mitybą. Šiuo periodu reikėtų itin atsižvelgti į savo pojūčius ir valgyti tai, ko norisi, tačiau reikėtų rinktis kokybišką maistą. Dėl specifinių produktų, kuriuos leidžiama ar neleidžiama vartotini sergant viena ar kita onkologine liga jus turėtų perspėti jūsų gydytojas. Jei tokių perspėjimų negavote, maitinkitės pagal savo savijautą. Vistik gydytoja pataria valdyti kuo įvairesnį maistą, tačiau nepersivalgant. Jei norisi lašinukų- prašom, pieno produktai- puiku, ledų- kodėl gi ne? Ypač jei esate netekęs daug svorio, riebūs plombyro ledai- gali būti puikus desertas (riebu, kaloringa, daug baltymų, kalcio). Beje, gydytoja perspėja, jog gydymo metu negalima vartoti ne tik jokių vitaminų ir maisto papildų (nepasitarus su jus gydančiu gydytoju), bet ir natūralių, šviežiai spaustų vaisių bei daržovių sulčių. Geriau valgykite vaisius ir daržoves, nes sultys per daug koncentruotos ir šiam gyvenimo periodui jums netinka. Jomis galėsite mėgautis kai pasveiksite.

- ypatingi produktai, kuriuos rekomenduojama valgyti sergant galvos smegenų navikais: 1) baltas kaimiškas varškės sūris, 2) linų sėmenų aliejus (1-2 šaukštai per dieną, tik jį atidarius būtina laikyti šaldytuve), galima užsipilti ant košės. 3) 2-3 kartus per savaitę valgyti riebios žuvies (pavyzdžiui, upėtakio, skumbrės, lašišos, sardinės, silkės).

Dažnai spindulinis ar chemoterapinis gydymas turi įtakos apetitui. Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės gyd. neurochirurgas dr. S. Čepkus pataria maždaug 20 min.prieš pradedant valgyti suvalgyti nedaug kartaus skonio turinčių produktų, pvz., greipfruktų.
Taip pat jis rekomenduoja valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai. Reikėtų stengtis kuo geriau sukramtyti, nes gerai sukramtytas maistas geriau pasisavinamas. Nepamirškite – gera mityba visuomet padeda sveikti.
Sergantiesiems onkologinėmis ligomis gyd. neurochirurgas dr. S. Čepkus taip pat pataria valgyti jau anksčiau minėtų ir dar neminėtų produktų, kuriuose gausu vitaminų ir antioksidatorių: brokolių, kalafiorų, svogūnų, česnakų, vyšnių, gervuogių, mėlynių, jūros kopūstų, sojos produktų, žaliosios arbatos.
Gyd.S.Čepkus teigia,jog nepatartina atsisakyti riebalų. Amerikos mitybos kolegijos žurnale paskelbtas tyrimas,kuris įrodė, kad gyvulinės kilmės riebalus vartojusiems asmenims galvos smegenų vėžio ląstelės dauginosi lėčiau nei riebalų vengiantiems pacientams.

2–3 kartus per savaitę rekomenduojama valgyti riebios žuvies.

Anot gyd. S. Čepkaus, sveikstantys po galvos smegenų vėžio ypač turi laikytis patarimo riboti suvartojamo cukraus kiekį. Įrodyta, kad smegenų navikų ląstelės sugeba pasisavinti 10–15 kartų daugiau gliukozės nei normalios smegenų ląstelės, taigi gausus cukraus vartojimas paskatina spartesnį vėžio ląstelių dauginimąsi. Be to, cukrus slopina imuninės sistemos veiklą. Dietologai pataria pasirinkti natūralius saldumynus: uogas, vaisius, morkas vietoje šaukštelio cukraus ar papildomo saldainio.

Sirgusiųjų mityba

Gydytoja dietologės m.dr. L. Jasevičienė teigia, jog sirgusiųjų mityba iš esmės panaši į prevencinę mitybą. Jei iki ligos žmogus gyveno nesusimąstydamas apie sveikos gyvensenos principus, tai pirmiausia, ką jis turėtų daryti po ligos, tai keisti savo gyvenimo būdą. O čia, manau, ir vėl turėtume kalbėti apie sveiką mitybą (kurios pagrindą sudaro sveiko maisto piramidė), apie fizinį aktyvumą, kuris vaidina itin didelį vaidmenį ligų prevencijai, darbo ir poilsio režimą, požiūrio į aplinką ir save keitimą, vertybių perkainavimą ir daugelį kitų dalykų, kurie telpa į sąvoką “sveika gyvensena”.