Apie ligą
Nuorodos
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
Sielai ir kūnui |
Sveika siela kuria sveiką kūnąĮžanga
PATARIMAS. Jei apsispręsite keisti savo gyvenseną- keiskite ją po truputį, taip patirsite mažiau streso ir nesinorės visko mesti vos tik pradėjus. Susidarykite sąrašą dalykų, kuriuos norėtumėte pakeisti savo gyvenime ir įgyvendinkite tą sąrašą pamažu. Nesikrimskite, jei kada nusižengėte savo susidarytom taisyklėm- kitą dieną ir vėl grįžkite prie jų- svarbiausia mylėkite save ir nebauskite- juk jūs pats/ pati pasirinkote šį kelią. SAVANORIŠKAI...
MitybaĮvesta 2007-12-20 Sveikatos kainaKiekvienas žmogus sveikatą vertina individualiai. Įdomiausia, kad žmonės sveikatos beveik nevertina tol, kol yra sveiki, o susirgę kokia sunkia liga ima ją itin branginti. Sveikatą ypač skirtingai vertina paaugliai, kuriems ji atrodo neišsemiamas šaltinis, ir vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis sergantys ligoniai, kurie dėl grąžintos sveikatos galėtų atiduoti viską. Tad kodėl švaistome sveikatą, kai jos turime ir susirūpiname ja tik tada, kai jos resursai jau būna itin išsekę? Kodėl rūpinamės ne sveikata, o ligomis, juk sveikai gyvenant daugelio ligų būtų galima apskritai išvengti? Tokia, beje, yra ir mūsų sveikatos “apsaugos” politika, kuri didžiąją pinigų dalį skiria ne ligų prevencijai, o jų gydymui. Kas atsakingas už kiekvieno iš mūsų sveikatą? Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojai, šeima, draugai? O gal vistik mes patys? Mes švaistome savo sveikatos resursus netinkamai maitindamiesi, rūkydami, mažai judėdami ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo mažai rizikinga. Be abejo, nuo vienos cigaretės, riebaus apskrudusio kiaulienos kepsnio ar savaitės praleistos prie televizoriaus ar kompiuterio sveikata gal ir nepablogės, nes jos resursai gana dideli. Tačiau kai tai daroma nuolat, sveikata ima prastėti. Iš pradžių žmogus nieko nejaučia ir net džiaugiasi nesveiku gyvenimu. Tačiau niekas nežino kada bus žengtas lemiamas žingsnis į blogą nuotaiką, prastą savijautą ar sunkią, o gal net nepagydomą ligą. Tad gal verta stabtelėti ir susimąstyti jau ŠIANDIEN- nesvarbu kokia jūsų sveikata…Dar kartą permąstyti sveikos gyvensenos principus verta kiekvienam iš mūsų… Prevencinė mityba Pasak gydytojos dietologės m.dr. Lilijos Jasevičienės dirbančios VU onkologijos institute (2a. 230kab.) kalbant apie onkologinę mitybą reikia ją skirstyti į tris dalis: prevencinę mitybą (tam, kad išvengti onkologinių susirgimų); sergančiųjų mitybą; sirgusiųjų mitybą. Dažnai žmonės klausia, ką valgyti/nevalgyti, kad išvengtų onkologinės ligos (ar kitų sunkių susirgimų). Pasak mitybos specialistų (jų tarpe ir gyd. dietologė E. Gavelinė), joks vienas produktas nepadės išvengti vėžio. Aišku, norėtųsi rasti kažkokį ypatingą produktą, kurį valgant nesirgtum jokia liga, tačiau tokio produkto, deja, nėra. Tam, kad išvengti onkologinių susirgimų, o taip pat ir kitų sunkių ligų, reikėtų laikytis elementarių sveikos mitybos principų. Prisiminkite SVEIKOS MITYBOS PIRAMIDĘ, kuri rekomenduoja per dieną daugiausia suvalgyti grūdinių produktų (duonos, virtų bulvių, ryžių, kruopų, grūdų, makaronų). Antroje piramidės pakopoje yra daržovės, trečioje-vaisiai, ketvirtoje- mėsa, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, riešutai, penktoje-pieno produktai, ir piramidės smaigalyje yra aliejai, įvairūs riebalai, saldumynai, alkoholis. Kuo aukščiau piramidėje produktas- tuo mažiau jo reikia suvartoti. Pvz. grūdinių produktų per dieną reikėtų suvartoti 6-11 porcijų (1 porcija, tai- pvz. 30 gramų riekelė duonos), daržovių- 3-5 porcijas, vaisių- 2- 4 porcijas, mėsos- 1-2, pieno- 1-2, riebalų, saldumynų- itin mažai. Nepamirškite, kad riebalų taip pat gauname su riebia mėsa, žuvimi, pieno produktais ir t. t. Reikėtų vengti gyvūninės kilmės riebalų, ypač keptų, tačiau aliejai yra naudingi. Taigi, išvada tokia, kad valgyti galima viską, tik su saiku. Svarbiausia laikykitės saiko ir įsiklausykite į savo organizmo poreikius. Jeigu jaučiate, kad kažko labai norite- suvalgykite, jei jaučiate, kad nuo kažkurio produkto jums negera- atsisakykite jo. Svarbu netapti maisto vergais. Valgyti reikia kuo įvairesnį maistą ir kuo natūralesnį (mažiau perdirbtą). Kiek galite, stenkitės vengti šaldyto, konservuoto, greito maisto, kuriame gausu, konservantų, skonio ir aromato stipriklių (pvz. natrio gliutamato), dažų ir kitų cheminių priedų. Stenkitės gaminti namie, o jei turite galimybę patys užsiauginti produktų ar nusipirkti juos pas patikimą žmogų, kuris nenaudoja jokių trąšų- jums apskritai pasisekė!!! Tai čia apie tuos, kurie dar nesusirgo. Apie vitaminus ir maisto papildus. Daugelis žmonių pervertina vitaminų naudą, nes vis dažniau gydytojai prakalbsta apie abejotiną multivitaminų ir kitų maisto papildų naudą dėl organizmo nesugebėjimo įsisavinti tų medžiagų. Kur kas geriau vitaminus ir mineralus gauti su maistu nei praryti maisto papildų piliulę. Beje, gyd. L. Jasevičienė griežtai perspėja, kad gydantis onkologinę ligą JOKIŲ vitaminų ar maisto papildų vartoti negalima, jei jums nepaskyrė gydytojas. Savo nuožiūra ar pasitarę su vaistininku pirkti ir vartoti įvarius papildus draudžiama. Apie žaliąją arbatą. Sveikos mitybos specialistai dažnai pabrėžia, jog žalioji arbata turi priešvėžinių savybių, tačiau, kad gautume jos teigiamą poveikį, jos reikia išgerti labai daug; 1-2 puodeliai per dieną naudos nelabai duos, tačiau ir nepakenks. Daržovės. Sveikos mitybos specialistai tvirtina, kad turime valgyti spalvotų daržovių ir vaisių. Trijų spalvų taisyklė. Rekomenduojame per dieną suvalgyti bent trijų skirtingų spalvų daržovių ar vaisių. Kai kurios daržovės yra ypač išgirtos mitybos specialistų. Štai trumpa informacija apie jas: - pomidorai; juose esantis ir juos raudonai nudažantis likopenas saugo nuo grėsmės susirgti virškinimo sistemos bei prostatos vėžiu. Beje, jis atsparus karščiui, o termiškai apdorotas netgi labiau tinka organizmui. Šiek tiek likopeno yra ir abrikosuose bei melionuose. - brokoliai; itin vertinami dėl juose esančio sulforafano. 100g brokolių taip pat yra ir visa rekomenduojama vitamino C paros norma. Kituose kopūstuose (baltagūžiuose, raudongūžiuose, briuseliniuose) taip pat daug biologiškai aktyvių medžiagų saugančių nuo vėžio. Labai vertingi ir rauginti kopūstai. - svogūnai; juose yra retos veikliosios medžiagos kvarcetino, kuris ne tik malšina uždegimus, naikina bakterijas, bet ir mažina kancerogenų poveikį. - česnakai; juose aptinkama daugiau nei 4000 įvairių veiksmingų medžiagų. - špinatai; juose yra liuteino- manoma, kad šis antioksidantas saugo nuo ligų, kurias sukelia laisvieji radikalai. Liuteino yra ir kitose tamsiai žaliose lapinėse daržovėse. Svarbiausi organizmo gynėjai Remiantis dabartiniais mokslo duomenimis, valgydami augalinius produktus galime išvengti nuo 20 iki 50 proc. vėžinių ligų. · Skaidulos. Įtraukite į savo valgiaraštį maistines skaidulas. (Jų gausu grūdinėse kultūrose. Kuo mažiau apdoroti grūdai- tuo geriau. Daug skaidulų yra ir daržovėse bei vaisiuose.) Maistinės skaidulos mažina kai kurių rūšių vėžio (pvz. storosios žarnos) riziką, nes iš organizmo pašalina žalingus kancerogenus. · Antioksidantai. Valgykite maisto, kuriame yra antioksidantų. Jų būna įvairių, tačiau svarbiausi- vitaminai A, C, E ir mikroelementas selenas. Jie ne tik saugo nuo laisvųjų radikalų, bet ir stiprina imuninę sistemą. · Vitaminas A. Jo yra riebioje žuvyje, žuvų taukuose. Vitaminu A organizme virsta beta karotinas, kurio gausu tamsiai žaliuose ir geltonuose vaisiuose bei daržovėse: morkose, špinatuose, moliūguose, brokoliuose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose, batatuose ir kt. · Vitaminas C. Jo gausu įvairiose uogose, vaisiuose, daržovėse. Jis stiprina imunitetą, stabdo kancerogenų poveikį. · Vitaminas E. Jo gausu nerafinuotuose aliejuose, riešutuose, daigintuose grūduose. Gaminant maistą vitaminas E paprastai išlieka, tačiau jį naikina šviesa ir deguonis, tad aliejų pirkti geriausia skardinėse arba tamsiuose buteliuose. · Selenas. Jo yra riešutuose, kiaušiniuose, žuvyje, grybuose, saulėgrąžose. Būtina atsisakyti/ itin apriboti · apskrudusių, juo labiau pridegusių mėsos patiekalų, nes juose susidaro vėžį sukeliančių medžiagų- kancerogenų; · perdirbtos mėsos: dešrų, rūkytų, sūdytų gaminių. Į tokius produktus dedama konservantų, o dideli jų kiekiai kenkia sveikatai. Rūkant mėsą atsiranda toksinų. Manoma, kad druska padidina skrandžio vėžio riziką, todėl ją taip pat reikėtų riboti; · riebaus maisto; didelis riebalų kiekis skatina krūties ir storosios žarnos vėžio vystimąsi. Itin kenksmingi perkaitinti riebalai- tie, kuriuose maistas buvo kepamas arba iš naujo šildomas. Niekuomet nekaitinkite aliejaus antrą kartą! Be to, riebus maistas- tiesus kelias į nutukimą, kuris taip pat yra kelių vėžio rūšių rizikos veiksnys; · transriebalų rūgščių, nes jos gali itin padidinti riziką susirgti vėžiu. Šios rūgštys susidaro kietinant aliejų ir gaminant margariną, kurio vėliau dedama ir į įvairius konditerijos gaminius; · alkoholio, nes jis didina riziką susirgti burnos, ryklės, gerklės, kepenų, žarnyno vėžiu; · baltų duonos ir pyrago gaminių; geriau rinkitės juodą ar tamsią duoną ir tokius jos gaminius, kurie butų kuo mažiau perdirbti, apdoroti, kuriuose būtų gausu maistinių skaidulų; · baltus ryžius stenkitės keisti laukiniais ar rudais, nes pastarieji kur kas vertingesni; · dirbtinių saldiklių ir kitų maisto priedų, nes jie taip pat siejami su vėžio grėsme. Iš tiesų labai didelė maisto priedų koncentracija gali pakenkti sveikatai, tačiau į produktus jų dedama labai mažai, kiekiai tikslai nustatomi ir neviršijami- kontrolė tikrai griežta. Lygiai taip pat įtartinai gali atrodyti ir kenksmingos cheminės medžiagos, besikaupiančios daržovėse bei vaisiuose ir galinčios turėti įtakos mūsų sveikatai. Tačiau anot vėžį tyrinėjančių mokslininkų, BLOGI NE PRODUKTAI, BET VALGYMO ĮPROČIAI... Manoma, kad tikra vėžio rizika kyla ne dėl maiste esančių specifinių chemikalų, kurių yra labai mažai, bet dėl to, kaip ir kiek to maisto vartojame. Kuo daugiau suvalgysime, tuo didesni kiekiai kaupsis organizme ir galbūt sukels ligą (daug informacijos šiai skilčiai paimta iš Žurnalo “Sveika”, 2007’10(16)). Sergančiųjų onkologine liga mityba Pasak gydytojos dietologės m.dr. Lilijos Jasevičienės, maitinimosi tikslas gydymosi metu yra išlaikyti kūno svorį normos ribose ir stengtis palaikyti maksimaliai gerą sergančiojo savijautą. Kadangi dažnai gydantis (chemoterapija, radioterapija ar kt. būdais) kyla maitinimosi problemų (pykinimas, nenoras valgyti, virškinimo sutrikimai ir pan.), šiuo periodu jau nebegalime kalbėti apie sveikus/ nesveikus produktus ar sveiką mitybą. Šiuo periodu reikėtų itin atsižvelgti į savo pojūčius ir valgyti tai, ko norisi, tačiau reikėtų rinktis kokybišką maistą. Dėl specifinių produktų, kuriuos leidžiama ar neleidžiama vartotini sergant viena ar kita onkologine liga jus turėtų perspėti jūsų gydytojas. Jei tokių perspėjimų negavote, maitinkitės pagal savo savijautą. Vistik gydytoja pataria valdyti kuo įvairesnį maistą, tačiau nepersivalgant. Jei norisi lašinukų- prašom, pieno produktai- puiku, ledų- kodėl gi ne? Ypač jei esate netekęs daug svorio, riebūs plombyro ledai- gali būti puikus desertas (riebu, kaloringa, daug baltymų, kalcio). Beje, gydytoja perspėja, jog gydymo metu negalima vartoti ne tik jokių vitaminų ir maisto papildų (nepasitarus su jus gydančiu gydytoju), bet ir natūralių, šviežiai spaustų vaisių bei daržovių sulčių. Geriau valgykite vaisius ir daržoves, nes sultys per daug koncentruotos ir šiam gyvenimo periodui jums netinka. Jomis galėsite mėgautis kai pasveiksite. - ypatingi produktai, kuriuos rekomenduojama valgyti sergant galvos smegenų navikais: 1) baltas kaimiškas varškės sūris, 2) linų sėmenų aliejus (1-2 šaukštai per dieną, tik jį atidarius būtina laikyti šaldytuve), galima užsipilti ant košės. 3) 2-3 kartus per savaitę valgyti riebios žuvies (pavyzdžiui, upėtakio, skumbrės, lašišos, sardinės, silkės). Dažnai spindulinis ar chemoterapinis gydymas turi įtakos apetitui. Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės gyd. neurochirurgas dr. S. Čepkus pataria maždaug 20 min.prieš pradedant valgyti suvalgyti nedaug kartaus skonio turinčių produktų, pvz., greipfruktų. Taip pat jis rekomenduoja valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai. Reikėtų stengtis kuo geriau sukramtyti, nes gerai sukramtytas maistas geriau pasisavinamas. Nepamirškite – gera mityba visuomet padeda sveikti. Sergantiesiems onkologinėmis ligomis gyd. neurochirurgas dr. S. Čepkus taip pat pataria valgyti jau anksčiau minėtų ir dar neminėtų produktų, kuriuose gausu vitaminų ir antioksidatorių: brokolių, kalafiorų, svogūnų, česnakų, vyšnių, gervuogių, mėlynių, jūros kopūstų, sojos produktų, žaliosios arbatos. Gyd.S.Čepkus teigia,jog nepatartina atsisakyti riebalų. Amerikos mitybos kolegijos žurnale paskelbtas tyrimas,kuris įrodė, kad gyvulinės kilmės riebalus vartojusiems asmenims galvos smegenų vėžio ląstelės dauginosi lėčiau nei riebalų vengiantiems pacientams. 2–3 kartus per savaitę rekomenduojama valgyti riebios žuvies. Anot gyd. S. Čepkaus, sveikstantys po galvos smegenų vėžio ypač turi laikytis patarimo riboti suvartojamo cukraus kiekį. Įrodyta, kad smegenų navikų ląstelės sugeba pasisavinti 10–15 kartų daugiau gliukozės nei normalios smegenų ląstelės, taigi gausus cukraus vartojimas paskatina spartesnį vėžio ląstelių dauginimąsi. Be to, cukrus slopina imuninės sistemos veiklą. Dietologai pataria pasirinkti natūralius saldumynus: uogas, vaisius, morkas vietoje šaukštelio cukraus ar papildomo saldainio. Sirgusiųjų mityba Gydytoja dietologės m.dr. L. Jasevičienė teigia, jog sirgusiųjų mityba iš esmės panaši į prevencinę mitybą. Jei iki ligos žmogus gyveno nesusimąstydamas apie sveikos gyvensenos principus, tai pirmiausia, ką jis turėtų daryti po ligos, tai keisti savo gyvenimo būdą. O čia, manau, ir vėl turėtume kalbėti apie sveiką mitybą (kurios pagrindą sudaro sveiko maisto piramidė), apie fizinį aktyvumą, kuris vaidina itin didelį vaidmenį ligų prevencijai, darbo ir poilsio režimą, požiūrio į aplinką ir save keitimą, vertybių perkainavimą ir daugelį kitų dalykų, kurie telpa į sąvoką “sveika gyvensena”. |