Mokslininkai Vašingtono universitete išrado būdą „apšviesti“ smegenų auglį įšvirkščiant fluorescentines nano daleles į kraujo srovę, kuri saugiai kerta kraujo ir smegenų skysčio barjerą. Tai yra beveik nepraeinamas barjeras, kuris saugo smegenis nuo infekcijos. Bandymas buvo atliekamas su pelėmis. Nano dalelės buvo paliktos pelių smegenų augliuose penkioms dienoms, ir per šį laikotarpį nepastebėta jokių pažeidimų ar pašalinio poveikio kraujo – smegenų skysčio barjerui. Rezultatai taip pat parodė, kad nano dalelės paryškino kontrastą magnetinio rezonanso vaizdavime ir optiniame vaizdavime, kuo yra remiamasi operacijos metu.

Pasak Vašingtono universiteto profesorės Miqin Zhang, vadovaujančios tyrimams, smegenų auglių pašalinimo galimybę apsunkina šiems augliams būdinga savybė įsiskverbti į aplinkinius audinius nepaliekant aiškios ribos tarp auglio audinių ir smegenų audinių. Į auglį įšvirkštus nano daleles kartu su infraraudonąja dažomąja medžiaga, galima išryškinti kontrastą tarp auglio audinių ir nepažeistų smegenų audinių. Tai vadinama smegenų auglio „apšvietimu“ arba „nudažymu“. Šio metodo pagalba operacijos metu neurochirurgai gali daug tiksliau nustatyti ribą tarp auglio ir sveikųjų audinių.

Vadinamasis nano – vaizdavimas taip pat gali padėti aptikti auglį ankstyvoje stadijoje. Esamų technologijų skiriamoji geba yra 1 milimetras, o nano dalelės galėtų ją padidinti iki 10 kartų, taigi būtų įmanoma aptikti ypač mažus auglius ir anksčiau skirti gydymą.

Iki šiol jokios nano dalelės, naudojamos smegenų auglio vaizdavimui, nesugebėdavo kirsti kraujo – smegenų skysčio barjero, juo labiau prisitvirtinti prie auglio ląstelių. Naudojant specialius medikamentus būdavo laikinai atveriamas kraujo – smegenų skysčio barjeras, rizikuojant infekcijos patekimo į smegenis galimybe. Naujausiais bandymais buvo sukurta nano dalelė, kuri drėgnoje aplinkoje išlieka ypač maža – 33 nanometrų skersmens, t.y. sudaro trečdalį įprastos dalelės. Dalelės gebėjimas kirsti kraujo – smegenų skysčio barjerą priklauso nuo dalelės dydžio, sudėties (lipidų, riebalų), bei elektros krūvio dalelėje. Tam kad dalelė galėtų kirsti kraujo – smegenų skysčio barjerą ir prisitvirtinti prie auglio, joje naudojamas peptidas chlorotoksinas, kuris gali „susekti“ auglį. Ant dalelės paviršiaus taip pat pritvirtinama maža fluorescentinė molekulė, skirta optiniam auglio vaizdavimui, ir jungiamoji medžiaga, kurios pagalba įmanoma prisitvirtinti prie kitų molekulių.

Tolesniuose tyrimuose mokslininkai siekia nustatyti nano dalelių potencialą gydyti auglius. Atlikti tyrimai rodo, kad nano dalelių ir chlorotoksino junginys žymiai sulėtina auglio plitimą. Kartu pabrėžiama, kad ypač tikslus auglio ribų nustatymas ir vaizdavimas pats savaime yra veiksnys, sąlygojantis pacientų išgyvenamumą.

Vašingtono universiteto mokslininkai teigia, kad auglio „nudažymas“ pradeda naują auglio vaizdavimo etapą (pirmasis etapas – kompiuterinė tomografija, antrasis – magnetinio rezonanso tyrimas).

Vertė:

Justina Smalskienė