Viena dažniausia onkologinių pacientų problema – mitybos sutrikimai, kuriuos gali sukelti įvairūs etiologiniai veiksniai. Įrodyta, kad nepakankamas gaunamos energijos kiekis gali lemti trumpesnį ligonio išgyvenamumą.

MITYBOS NEPAKANKAMUMO SVARBIAUSIOS PRIEŽASTYS

Su vėžiu susijęs mitybos nepakankamumas gali būti dėl įvairių priežasčių: augančio naviko sukelto lokalaus poveikio, dėl organizmo atsako į vėžinį procesą, dėl priešvėžinės terapijos.

Vėžiu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia virškinamojo trakto obstrukcija, taip pat būdingas lėtinis skausmas, vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimai, pašaliniai gydymo reiškiniai. Visi šie veiksniai turi įtakos prastai paciento mitybai.  Nustatyta, kad onkologiniams pacientams ypač stipriai padidėja energijos sunaudojimas,  todėl nėra užtikrinamas pakankamas energijos kiekis. Onkologinis susirgimas žmogaus organizmą veikia įvairiai: dėl skiriamo gydymo pasireiškia pašaliniai poveikiai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, kurie sąlygoja nepakankamą mitybą, svorio pokyčius, taip pat atsiranda įvairių metabolinių pakitimų – gaunamos energijos kiekis neatitinka poreikio, atsiranda riebalų, baltymų, angliavandenių metabolizmo sutrikimai, kurie gali nulemti anoreksiją, o pastaroji yra pagrindinė priežastis vystytis kacheksijos sindromui. Dėl visų šių paminėtų veiksnių pacientams krenta svoris, kuris vėliau gali turėti įtakos ir gydymo pasirinkimui.

NEPAKANKAMA MITYBA IR PSICHOLOGINĖ PACIENTO BŪKLĖ

Nepilnavertė onkologinio ligonio mityba dažnai diagnozuojama esant ženkliems svorio pokyčiams, o tai gali nulemti blogesnį atsaką į gydymą, mažesnę gyvenimo kokybę, trumpesnį išgyvenamumą ir žinoma – didesnius gydymo kaštus. Pastebėta, kad šie pacientai papildomai jaučia ir didesnę psichologinę įtampą. Kanados mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 213 pacientų su diagnozuota onkologine liga. Nustatyta, kad psichologinio diskomforto augimas yra statistiškai patikimai susijęs su prasta mityba ir ypač su svorio netekimu.

Taip pat įrodyta, kad dėl krentančio svorio ir besikeičiančios išvaizdos pacientai atsiskiria nuo aplinkinių, jaučiasi nelaimingi ir ilgainiui gali susirgti depresija. Dėl minėtų neigiamų psichologinių nuotaikų pacientai nenoriai valgo, neturi apetito. Tai dar labiau sekina, paciento svoris nepaliaujamai mažėja, gydymo veiksmingumas taip pat nukenčia.

Taigi, mokslininkai priėjo išvados, kad būtina stebėti mitybą ir svorio pokyčius siekiant geresnės psichologinės paciento būklės bei veiksmingesnio pagrindinio gydymo.

MAISTO RACIONO SKIRTUMŲ ĮTAKA MITYBOS NEPAKANKAMUMUI

Tai, kad mityba yra labai svarbus veiksnys tiek gydymui, tiek pilnaverčiam onkologinio ligonio gyvenimui jau aptarėme. Tačiau retai atsižvelgiama į ligonio gyvenamąją vietą siejant ją su maisto raciono skirtumais. Rumunijos mokslininkai iškėlė hipotezę ar turi reikšmingos įtakos mieste ir kaime gyvenančio paciento skirtingas maisto racionas onkologinio gydymo veiksmingumui. Pastebėta, kad tiriamųjų, kurie gyvena kaime, grupėje svorio kritimas yra spartesnis lyginant su mieste gyvenančiais pacientais.

MITYBOS REKOMENDACIJOS

Tinkamai parinktas mitybos racionas prieš gydymą, chemoterapijos metu ar po jos gali sumažinti pašalinius reiškinius, padėti pasijusti geriau ir žinoma stiprinti organizmą. Tam, kad užtikrinti pakankamą gaunamos energijos kiekį reikia pasirinkti maistingųjų medžiagų prisotintus produktus, kuriuose būtų vitaminų, mineralų, baltymų, angliavandenių, vandens. Onkologiniams pacientams dažniausiai trūksta: baltymų, tiaminų (vitaminas B1), riboflavinų (vitaminas B2), nikotino, folio rūgščių, K jonų.

Šveicarijoje vykusiame simpoziume savo atliktą  tyrimą pristatė Meksikos mokslininkai, kurie nurodo galimas mitybos rekomendacijas kaip sumažinti chemoterapijos pašalinius poveikius (pykinimą, vėmimą, kurie turi didelės įtakos svorio netekimui). Rekomenduojama:

1. Valgyti dažnai, tačiau mažomis porcijomis.
2. Nevartoti skysčių (ypač alkoholinių) valgymo metu.
3. Valgyti vėsų, aplinkos temperatūros maistą.
4. Valgyti ir kramtyti lėtai.
5. Valgyti skrudintą duoną.
6. Daugiau vartoti šaltas šviežias sultis.
7. Imbieras veiksmingas mažinant minėtuosius simptomus.
8. Vengti saldžių, keptų, riebaus maisto.

Reikėtų pastebėti, kad jei pacientas negali valgyti pats, reikia užtikrinti parenterinį maitinimą, kuris sudarytų tinkamas sąlygas aprūpinti reikiamomis maisto medžiagomis. Parenterinis maitinimas pagerina organizmo atsaką į paskirtą onkologinį gydymą, pagerina imuninės sistemos būklę. Atlikus tyrimą, kuriame vaikai buvo maitinami parenteriniu būdu, po 28d. pacientų kūno masė padidėjo, atsistatė albumino ir transferino koncentracijos. Lyginant pacientus, kuriems skirtas parenterinis maitinimas ir kurie maitinosi patys, pirmiesiems greičiau ir optimaliau užtikrinamas reikiamas kalorijų, baltymų, maistingų medžiagų kiekis.

APIBENDRINIMAS

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad gaunamas didesnis energijos kiekis padidina vidutinį išgyvenamumą 480 dienomis, o nepakankamas energijos kiekis – sumažina 331 diena.

Onkologiniai pacientai negali tinkamai maitintis ne tik dėl tiesioginių ligos padarinių, tačiau ir dėl gydymo pašalinių reiškinių – pykinimo, vėmimo, virškinimo sutrikimų, burnos gleivinės pažeidimų, skausmų, psichologinės būsenos. Tinkamai nesureagavus į netenkamą paciento kūno masę, gali išsivystyti mitybos nepakankamumas, dėl kurio pacientai papildomai jaustųsi silpni, pavargę, padidėtų imlumas infekcijoms, taip pat sumažėtų gydymo galimybės bei veiksmingumas. Todėl būtina atkreipti dėmesį į paciento mitybą, laiku pastebėti jos nepakankamumą ir pasitelkus įvairių sričių specialistus, užtikrinti problemos sprendimą.