Atrodytų viskas – vėžys jau praeity, telieka džiaugtis, mėgautis laisve nuo ligoninės ir baltų chalatų ir kurti ateities planus. Tačiau, pasirodo pacientai, sirgę onkologinėmis ligomis ir sulaukę gerosios dienos išgirdus optimistiškus tyrimų duomenis, suklūsta – kaip reikės toliau gyventi? Apie tokias nuotaikas, mintis ir kaip pa dėti būnant šalia ir pakalbėsime šioje apybraižoje.

Pacientai, kuriems tenka išgirsi vėžio diagnozę, susiduria su itin sudėtinga užduotimi – susitaikyti su liga, suprasti esamą padėtį, ją priimti. Ypač jaunam žmogui pasikeičia požiūris į pasaulį, supančią aplinką. Įveikus ligą prie buvusio požiūrio grįžti nebėra kaip, viduje tvyro nuolatinė baimė, netikrumo jausmas ar liga neprogresuos, neatsinaujins. Nuolatinė baimė, kaip jau minėjome, gali trukdyti grįžti į mokyklą, darbą, kitą veiklą. Sunku susitaikyti su mintimi, kad mažiau gaunama dėmesio ir socialinis pokytis – iš paciento grįžimas į sveiką žmogų dažnai tampa iššūkiu ir pačiam buvusiam ligoniui, ir artimiesiems.

Jauniems suaugusiesiems (15-39 metų amžiaus) yra aštuonis kartus dažniau diagnozuojamas vėžys lyginant su jaunesniais kaip 15metų. Apskaičiuota, kad kiekvienas metais 70.000 jaunų suaugusių žmonių yra diagnozuojamas vėžys, ir apie 1 mln. jaunų suaugusių kovoja su klausimais, susijusiais su gyvenimu po ligos ir jos gydymo. Dažnai po pagrindinio gydymo pabaigos visi atsipučia ir pamiršta pagalvoti apie dvasinę, socialinę gerovę buvusio onkologinio ligonio.

Pacientai savo padėtį apibūdina kaip "gumos juostos" išsitemia gydymo
laikotarpiu, po gydymo pabaigos, juosta gali staiga netikėtai susitraukti, itrūkti. Tokiu palyginimu buvę pacientai apibūdina savo emocinę patirtį vėžio gydymo metu ir po jo.

Fiziologiniai pokyčiai
Dauguma onkologinių ligonių dėl paskirto gydymo kenčia ir fizinius pokyčius, prie kurių dažnai prisitaikyti reikia labai daug laiko. Tokie fiziniai pokyčiai gali būti ir trumpalaikiai, ir ilgalaikiai, kurie tęsiasi ir po gydymo. Tai gali būti ir nuolatinis nuovargis, fizinės būsenos praradimas, įvairūs randai, savo seksualumo nuvertinimas, vaisingumo netekimas, netikėtai prasidėjusi menopauzė. Visi šie aspektai gali labai skaudžiai pažeisti jauną asmenybę. Jaunieji pacientai savo fizinės gerovės praradimą apibūdina kaip „sveiko savęs netekimą“.

Emociniia pokyčiai

Visiems susidurti su vėžio diagnoze yra sudėtinga, nepaisant amžiaus ar lyties. Onkologinės ligos diagnozė sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą, sutrikdo emocinę būklę, iškyla įvairūs egzistenciniai klausimai, kurie paliečia visas gyvenimo puses. Galimybė padėti šiuo metu – padėti teisingai suvokti esamą padėti, padėti suprasti savo jausmus, atsakyti į iškilusius klausimus, tiesiog būti šalia.
Nustatyta, kad su didelėmis emocinėmis problemomis susiduriama ne tik išgirdus diagnozę, bet ir gydymo pabaigoje.

Praktinės problemos

Tiek fiziologiniai pokyčiai, tiek emocinės problemos sąlygoja ir įvairias praktines problemas – vaidmenį šeimoje, su aplinkiniais, ankstesnių tikslų pasikeitimai, mokymosi, karjeros, finansų klausimai. Svarbu aptarti iškilusius klausimus, paskatinti artimąjį suprasti ir įvardinti iškilusias problemas, jas suvokus, galima veiksmingiau imtis jų sprendimo būdų.

Išvada

Ne tik gydymo pradžioje, tačiau ir pabaigoje būtina suprasti ir išklausyti artimąjį. Svarbu atsižvelgti į tai, kad iškyla nauji klausimai, pacientai susiduria su papildomomis problemomis, kurios gali atrodyti keistai, nesuprantamai, tačiau būtina tinkamai paremti, pasinaudojant savo pagalbą, o esant reikalui – ir profesionaliai.