Kiekvienais metais 8,2 iš 100.000 žmonių JAV yra diagnozuojamas pirminis piktybinis smegenų navikas. Tai sudaro apie 2% visų vėžio atvejų diagnozuojamų Jungtinėse Valstijose. Šiuo metu 29,5 iš 100.000 žmonių JAV yra diagnozuotas pirminis smegenų piktybinis navikas.

Pirminiai smegenų navikai dažniausiai susiformuoja iš smegenų audinio ir retai išplinta į kitas sistemas. Maždaug 13.000 amerikiečių miršta nuo piktybinių smegenų navikų kiekvienais metais ir tai sudaro apie 2% visų mirčių nuo vėžio atvejų JAV.

Glioblastomos būdingesnės suaugusiems nei vaikams ir sergamumas piką pasiekia 45-70 metais.

Piktybiniai galvos smegenų navikai turi savybę greitai plisti į gretimus sveikus audinius ir taip augti, todėl gali išplisti visame galvos smegenų audinyje ir į nugaros smegenis. Smegenų auglys priskiriamas piktybiniam, jei:

1. plinta į aplinkinį audinį,

2. jeigu jo lokalizacija yra gyvybiškai svarbiose smegenų dalyse,

3. jei yra pavojingas gyvybei.

Smegenų navikai skirstomi ne tik pagal ląstelių tipus ar piktybiškumą, bet ir į pirminius bei antrinius. Pirminiai navikai dažniau nustatomi >50m. amžiaus pacientams, o antriniai – jaunesniems.

Pirminiams piktybiniams smegenų navikams priskiriami:

• glioblastomos,
• dauguma astrocitomų,
• kai kurios oligodendrogliomos ir ependimomos.

Visi metastazavę galvos smegenų navikai priskiriami piktybiniams navikams.

Antriniams navikams priskiriami galvos smegenų navikai, kurie yra metastazavę iš kitų sistemų navikų.

Kas sukelia smegenų auglius?

Kaip ir daugelį onkologinių susirgimų, galvos smegenų navikus sąlygoja genetiniai pokyčiai ląstelės viduje. Tai gali būti paveldėjimo ypatumai, sukelti aplinkos pokyčiai  ląstelės viduje arba abi priežastys.  Dėl susidariusių mutacijų sveikosios ląstelės virsta navikinėmis ląstelėmis. Jei jos yra piktybinės  (nulemta mutacijų) arba jų dauginimąsi paskatina tam tikri veiksniai, jos gali supiktybėti, t.y. pradėti augti navikas.

Šiuo metu nustatyta daug aplinkos ir genetinių veiksnių galinčių sąlygoti vėlesnį naviko vystymąsį. Taip pat esama iškeltų hipotezių, kad galvos smegenų navikus gali sukelti ir virusai, tačiau šiuo metu šis teiginys nei patvirtintas, nei atmestas. Tačiau kad ir kiek bebūtų nustatytų rizikos veiksnių, labai retai kada galime tiksliai įvertinti kuris iš šių veiksnių nulėmė onkologinę ligą.

Bendra charakteristika

Navikai vadinami pagal ląstelių tipą, iš kurių jie yra kilę. Glioma yra bendras pavadinimas galvos smegenų navikų, kurie atsiranda iš paraminio nervinio audinio, esančio smegenyse. Yra keletas skirtingų rūšių paraminio nervinio audinio ląstelių: astrocitų, oligodendrocitų ir ependimocitų.

Gliomos yra dažniausiai diagnozuojami gerybiniai ir piktybiniai pirminiai smegenų navikai ir sudaro maždaug 45-50 proc. visų pirminių smegenų navikų. Dažniausios gliomos yra: astrocitomas, ependimomas, oligodendrogliomos ir mišrūs navikai, kilę iš dviejų arba daugiau minėtųjų tipų ląstelių.

I ir II laipsnio astrocitomos sudaro 25-30% visų gliomų. Dažniausiai diagnozuojama: II laipsnio astrocitoma, anaplastinė astrocitoma ir daugiaformė glioblastoma.

Astrocytomos

II laipsnio astrocitoma
Šiems navikams būdingas invaziškumas į aplinkinį audinį, tačiau progresuoja jie labai lėtai. Astrocitomos dažniausiai yra diagnozuojamas smegenų auglys vaikams 10-14 metų amžiaus. Astrocitomas sudaro 8% visų pirminių smegenų navikų.

Anaplastinė astrocitoma (III laipsnio)
Anaplastinė astrocitoma sudaro 4% pirminio smegenų navikų. Šiai klasei būdingas greitesnis augimas ir agresyvesnė invazija į gretimą audinį. Anaplastinė astrocitoma linkusi recidyvuoti dėl problematiško jos chirurginio gydymo dėl plataus išplitimo.

Daugiaformė glioblastoma
Daugiaformė glioblastoma – IV laipsnio navikas, kuris yra piktybinė astrocitoma. Būdinta, kad yra sričių su negyvomis naviko ląstelėmis. Glioblastoma gali būti gliosarkoma ir milžiniškų ląstelių glioblastoma. Maždaug 50% astrocitomų yra glioblastomos.

Glioblastomos paprastai yra sudarytos iš daugiau nei vieno tipo ląstelių. Nors vienas tipas ląstelių gali mirti kaip atsakas į tam tikrą gydymą, kitų tipų ląstelės gali toliau daugintis ir jų neveiks gydymas, kuris žudo prieš tai minėtąsias ląsteles. Dėl šios glioblastomų savybės jas yra labai sunku gydyti.

Glioblastomos sudaro 23% pirminio smegenų navikų JAV, ir yra dažniausiai diagnozuojamas smegenų auglys 45-74 metų amžiaus žmonėms. Tarp vyrų sergamumas glioblastomomis yra dažnesnis lyginant su moterimis.

Oligodendrogliomos ir Ependymomos

Oligodendrogliomos yra lėtai augančios, su aiškiomis ribomis. Jos sudaro 3% pirminių smegenų navikų. Dažniausias pirmasis oligodendrogliomų simptomas yra traukuliai, kurie pasitaiko 50% pacientų. Dauguma oligodendrogliomų yra mišrios gliomos, sudarytos iš oligodendrocitų ir astrocitų. Oligodendrogliomos gali būti piktybinė.

Ependimomos, kaip ir oligodendrogliomos, yra lėtai augantys navikai. Jos gali būti arba gerybinės, arba piktybinis, priklausomai nuo jų tipo ir vietos.

Simptomai

Įprastai simptomai iki ligos diagnozavimo trunka apie tris mėnesius. Dažniausi ligos simptomai yra: traukuliai, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, raumenų silpnumas. Galvos skausmas būna labai stiprus, intensyvesnis ryte, gali pažadinti iš miego. Taip pat vienas labiausiai paplitusių simptomų yra palaipsniui blogėjanti atmintis, asmenybės pokyčiai, ar neurologiniai sutrikimai. Asmenybės pokyčiams būdinga nuotaikų kaita, dėmesio koncentracijos stoka, minčių, suvokimo pokyčiai.  Būdingas simptomas ligos pradžiai – raumenų silpnumas.

Pasireiškiantys simptomai gali būti ir kiti, priklausomai nuo naviko augimo lokalizacijos, išplitimo. Ne visuomet simptomai yra gerai išreikšti, kartais labai nedidelis navikas gali sukelti itin pastebimus simptomus, tačiau esama atvejų kai itin didelis navikas sukelia ne tokius pastebimus nusiskundimus.

Todėl svarbu pajutus negalavimus, asmenybės pokyčius kreiptis gydytojo konsultacijai, kuris ištirs dėl galimos patologijos.

Vėliau įkelsime papildymus, jei norite pasitikslinti, gauti platesnės informacijos dominančia sritimi – kviečiame drąsiai rašyti.