Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
ingrida |
apie ribą tarp (ne)išprotėjimo ir (ne) maniakizmo... |
2009.07.03 10:44:11 | |
2008 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis sako, būna žmonės išprotėję... ir dar sako, būna žmonės genijai... o kas gali pasakyti, kuo jie skiriasi? beprotis nuo genijaus? maniakas nuo itin talentingo ir darbštaus žmogaus turinčio itin daug tikslų gyvenime ir nuoširdžiai jų siekiančio...kartą jį apkaltino išprotėjimu ir uždarė ten, kur tokiems ir vieta... gal ir išprotėjo žmogus, nes sumanė suvienyti pasaulį ir to pasėkoje ėmė leisti šeimos santaupas... bet gal tai buvo genialu? gal sustabdėt genijų vidury genialaus veiksmo? juk paprasti mirtingieji niekada nesupras genijaus užmačių... žinau, kad ir manęs daug kas nesupranta ir, turbūt laiko ir maniake, ir beprote... supratau tik tiek, kad nuo kažkurio laiko atsitiko taip, kad man abejingų nebeliko- arba myli, arba nekenčia... nežinau kodėl taip... kodėl nebeliko to paprasto abejingumo?... o gal ir gerai taip... bet pastebėjau, kad aš pati nuo tam tikro laiko tampu po truputį vis abejingesnė viskam kas vyksta aplink... gal ne, neteisingai pasakiau, gal neabejingesnė viskam, o abejinga tam, kaip mane kas vertina ir kas ką apie mane galvoja, nors labai norisi būti išgirstai ir TEISINGAI suprastai, bet kai pagalvoju, kad gal tai net ir neįmanoma, tada suprantu, kad kuo toliau, tuo labiau man dzin... o šiaip esu be galo jautri viskam, kas vyksta- tad abejingumu manęs tikrai niekas negalėtų apkaltini... tiesiog turiu savo tikslus ir kryptingai jų siekiu... artimi žmonės mato, kad dirbu kaip maniakė, kaip beprotė, o kitiems gal net ir nereikia to žinoti... kaip ta nuostabi moteris sakė: “protingi supras, o dėl kvailių mes negyvenam”... nežinau, kas yra protingas, kas kvailas, bet gyvenu dėl tų, kuriems manęs reikia ir kuriems reikia mano darbų, kalbų, o kam nereikia- tegu vadina beprote, maniake, apsišaukėle, visaip jau yra apvadinę ir dar visaip apvadins, žinau... vieni- gal iš pavydo, kiti- iš neturėjimo, ką veikti, kiti- šiaip sau, kiti- iš nebrandumo, bet kartas nuo karto atsiranda visokių “lalailų”, kurie pasako, kad “fu, būta čia kuo girtis”... tokių maniakų/ bepročių/ genijų ratas aplink mane vis didėja- AR MES TRAUKIAM VIENI KITUS?! Žymės:
|