Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
ingrida |
apie randus...(įkvėpta naujausio davido bailio eilėraščio) |
2009.07.03 10:34:18 | |
2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis I wasn't ready for another scar I guess none of us ever are They seem to take too long to heal And as they do there's too much to feel Scars are ugly - but can be fine They only speak of some of the time And yet they do also suggest The passing of another test The worst kind of test to take Is one that lets your spirit break I did not expect the weeping Bless my soul this scar's for keeping And when you see it, know this, friend Although it's large, it's not the end Fall down seven times, get up eight Even if you hesitate. A friend told me that hope's still alive. Enough to wipe tears from your eyes? you better believe it. david m. bailey11-22-08 Rodos, viskas pasakyta, nieko čia ir nebepridursi, bet... Tiesiog norėjau pasakyti, kad puikiai suprantu, ką nori pasakyti Davidas savo šituo tekstu... Taip giliai jį jaučiu, kad, rodos, pati būčiau jį parašiusi... Dar vienas randas... Ar kas nors iš mūsų esam jiems pasiruošę? Aš ką tik įveikiau savo ketvirtąjį randą ir kartais tikrai reikia laiko, kol jie sugyja... Kartais gana daug laiko... Sako, randai šlykštūs, o man, kaip ir Davidui, jie gražūs ir net labai... Ir kuo daugiau randų- tuo gražiau... Randai gražūs ir savi, ir svetimi... Myliu kiekvieną savo randą ir niekam nė už ką jų neatiduočiau, nes jie tik rodo, kad įveikei dar vieną testą, dar vieną išbandymą- TU TAI PADAREI... Net jei daugybę kartų rodėsi, kad nebepakilsi ir šitas randas nebesugis, tu juk šventai tikėjai- SUGIS... Ir kiek dar likimas tau jų besiųstų- sugis ir kiti... Net jei , anot Davido, septynis kartus parpuolei ir nebetikėjai, aštuntąjį tu vėl pakilai ir vėl eini, ir vėl tiki, o kol tiki- randai gyja... Taigi už randų grožį, mielieji... Kuo jų daugiau- tuo mes gražesni ir turtingesni... Žymės:
|