Prisijunk prie mūsų



Užsisakyti naujienlaiškį

Vardas:
El. paštas:


ingrida
apie tai, ko man (ne)galima susirgus...
2009.07.03 08:22:18

2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Dabar man tiek daug kas patarinėja, ką man galima, negalima valgyti, gerti, daryti, kaip turėčiau elgtis norint pasveikti... Ir tą (ne)vartoti, ir to (ne)atsisakyti. Ir saldumynų negalima, ir kavos, ir alkoholio tai jau tikrai, o dar kai kas siūlo tapti vegetare ar net vegane, nes tik čia tikrasis kelias į išgijimą.

Tikiu, kad visi tie patarimai nuoširdūs ir geri, tik... Aš jų nenoriu... Jie ne mano, ne man... Jie Jūsų... Net jei daugybė žmonių išgijo taip darydami, ar tai reiškia, jog taip daryti turiu aš? Kodėl? Kas pasakė?


Ir stebuklingos arbatos... Ir hileriai... Ir daugybė kitų dalykų man kasdien siūloma ir siūloma...

O man taip giliai įstrigo dar po pirmos operacijos vieno KMUK man atsitiktinai mestelėti žodžiai (kada jau buvau jam uždavusi šimtus klausimų apie tai, ką man dabar (ne) galima daryti, jis, jau išeidamas iš palatos ir nutoldamas koridoriumi dar atsigręžė ir pasakė: “Dabar svarbiausia gyvenkite taip, kad Jums būtų malonu gyventi”. Ko gero, jis nė pats neprisimena tų savo žodžių, o mane tai tarsi užkodavo visam laikui...

Rodos, visi žino, ko galima ir ko negalima- ir visi stengiasi patarti- daryk taip, daryk anaip... Tą valgyk, to nevalgyk... AČIŪ, jums, mielieji už patarimus... Ir už skersakiavimą (koks gražus žodis), kai Jūsų akyse geriu vyną, kavą ar valgau saldumynus ir už tai, kad man vis kartas nuo karto primenate, jog tai- nesveika... Ir ypač sergant smegenų naviku...

Ir su kiekviena operacija patarimų tik daugėja... Ar bandei tą? O aną? O gal šitą? Nebandei? Tai kaip čia taip dabar taip? Privalai pabandyti...

O aš tiesiog mėgaujuosi gyvenimu...
Kartą viena itin sunkiai serganti moteris Džona (apie ją kada nors bus atskira istorija) manęs paklausė, ką turiu omeny sakydama “švęsti gyvenimą”? Taip jai dar ir neatsakiau į šį klausimą.

Manau, kad svarbu daryti tai, kas tau patinka...

Jei noriu gerti kavą- geriu... Norėčiau žinoti daugiau apie ją... Mėgstu juodą stiprią, be cukraus. Ir dar... Kur nors važiuojant- mėgstu degalinių kavą, tada būtinai su cukrum ir su pienu- vyras jau žino ir būtinai kur nors stabteli “padaryti” man tokios "degaliniškos" kavos... Ir ta puta nuo pieno... Išlaižau ją visą su tuo pagaliuku, kuris ten būna skirtas cukrui maišyti... Tokios kavos net nevadinu kava, bet be jos kelionių neįsivaizduoju. Arba kavos aparatų kava- ją irgi geriu baltintą ir saldintą, dažniausiai “Mačiato” (berods taip ji vadinasi). O šiaip, kai pastarąjį kartą gulėjau ligoninėje supratau, kad nieko neišmanau apie kavą. Ryte po dar vienos bemiegės nakties pasidariau paprastos kavos (dažniausiai perku Golden platinum) ir atėjo valytoja valyti palatos ir mes pradėjom kalbėtis apie kavą. Aš ėmiau ją klausinėti- ji man tiek pripasakojo: kad kavą reikia pirkti tik pupelėmis ir malti ir kad reikia surasti savo skonį, o dar geriau- apskritai kasryt susimalti šviežiais pupeles, nes prekybų centrų kava apskritai niekam tikusi... Nebežinau kiek laiko ji valė tą mano palatą. Mėgstu kalbinti žmonės, o jie kažkodėl mėgsta su manimi kalbėti. Dar ji man pasakojo apie ligonius ir kaip ji su jais susidraugauja ir taip toliau. Kas rytą jai užduodavau aibę klausimų, kaip ir seselėms...

Bet juk ne apie tai aš čia... Aš apie tai, kad svarbu daryti tai, kas patinka...

Ai, dar visi sako, kad negalima gerti alkoholio... Na ir kas, kad negalima... O aš, jei noriu, tai ir išgeriu retkarčiais taurę vyno... Tik, kad va irgi, nelabai išmanau apie jų kokybę. Ugnius sakė, kad baltą vyną reikia gerti atšaldytą, o raudoną- ne. O man tas pats- aš mėgstu raudoną ir dar brendžio šlakelį kartais... Ir Žalias Devynerias retkarčiais. Man svarbu ne ką, o su kuo. O pas Ugnių, beje, išgėriau šalto balto vyno ir paraudonavau ( o juk seni žmonės sako “sveikas ir raudonas”- reiškia sveika buvau, o paskui savo tais karštais žandais (koks gražus žodis “žandas” šildžiau ir Justę ir Ugnių- abu prašėsi šildomi). Reikėtų kada daugiau pasidomėti visais tais dalykais, nes dabar man atrodo, kad jei brangus gėrimas, tai ir kokybiškas... Mąstau, kaip visiškas masinis vartotojas.

Dar visi sako, kad jau gink dieve negalima saldumynų... nes smegenų navikų ląstelės sugeba pasisavinti 10–15 kartų daugiau gliukozės nei normalios smegenų ląstelės, taigi cukraus vartojimas paskatina spartesnį vėžio ląstelių dauginimąsi... O man nerūpi... Netikiu... Nevalgau kalnais, bet argi keli kad ir vakar su Domu suvalgyti pieno karamelės skonio saldainiai OPERA tikrai man padarė kokią nors žalą?! Manau, padarė daugiau naudos... Arba, mamos keptas pyragas... Arba Vaidos tinginys, kurį ji man žadėjo padaryti, kai tik bus Lietuvoj (apie tai bus dar atskira istorija).
Tikiu jų gydančia galia- juk tai draugystė, meilė, o ne kažkokia gliukozė....

Ko dar negalima?

Man galima viską, ko tik širdis geidžia, nes aš renkuosi gyvenimą- kiek galiu renkuosi kokybišką produktą (kaimišką, natūralų, jei negaliu, tai bent su meile ir malonumu paruoštą... jei ne- stengiuosi bent jau valgyti lėtai, su pasimėgavimu, o už vis geriausia malonioj draugijoj). Ir nesirenku BAIMĖS... Renkuosi GYVENIMĄ...

Bet... čia MANO Pasirinkimas...
Jūs galite rinktis kitaip- kiekvienam savo kelias...

Žymės:


 

liutaurasb
2009.07.03 14:34:32

Ramūnė, 2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Duok Dieve Jums sveikatos ir gyvenimo džiaugsmo
Atsakyti
 
Parašyti komentarą
Slapyvardis:

E-mail:

  Enter text shown in left: