Prisijunk prie mūsų



Užsisakyti naujienlaiškį

Vardas:
El. paštas:


ingrida
apie tai, kodėl aš visa tai darau...
2009.07.03 10:48:49

2009 m. kovo 13 d., penktadienis

tačiau kartais, prisipažinsiu, save išsekinu iki begalybės... (kad ir šiandien)... išsikeliu sau tokius aukštus tikslus, kurių negaliu įgyvendinti, o paskui kankinuosi, kad neįgyvendinau...
tada vyras manęs vėl klausia ir net barasi, kad neva kam man viso to reikia, jei man tai jau tampa kančia, o ne malonumu, juk "tai visuomeninė veikla ir tavęs nespaudžia jokie terminai, jokie vadovai, niekas- juk galėtum daryti viską su malonumu, neskubėdama, pasimėgaudama... juk negauni nė lito už tai, ką darai, o dažnu atveju dar ir savo litą tenką pridėti"-sako...
gal ir galėčiau, bet... bandžiau jam paaiškinti apie terminus ir vadovus, kurie gyvena mano viduje ir kurie mane spaudžia labiau nei jo terminai ir vadovai, o bausmės už laiku neatliktus darbus mano viduje būna kur kas didesnės negu galėtų skirti pats griežčiausias vadovas... gal ir suprato- nežinau...


o kam man viso to reikia? sako, mestum viską, ramiai sau mokytum mokinius, rūpintumeisi savimi, o dabar vien tik nervai tau per tas veiklas- tuoj beprotnamy atsidursi... sako, sėdi bobutės ant suoliuko, šildosi saulutėj, šnekučiuojasi ir gyvena šimtą metų... o tu... per du metus jau keturios operacijos, du švitinimai ir kiek chemoterapijų...

matyt, reikia man tos veiklos, jei nemetu, o jei kur nors atsidursiu- tai atsidursiu... o dėl tų bobučių, tegu sėdi- duok Dieve joms dar po šimtą metų... kiekvienas savo prasmę suranda kitur... aš savo prasmę matau pagalboje tam, kuris pasimetęs ir kreipiasi į mane tos pagalbos... paskui gal net ir neprisimins manęs, gal net apkeiks, ar blogu minės, bet tuo metu jam buvo geriau ir man gerai... nežinau, teisinga tai ar ne, bet einu ten, kur širdis liepia, o kad kartais save išsekinu- tiek jau to... o dėl tų visų operacijų ir gyvenimo- kas čia žino, kiek Dievulis atskaičiuos- tiek ir gyvensiu... man gal svarbiau ne kiek, o kaip...

Žymės:


 

liutaurasb
2009.07.03 14:18:58

Alma, 2009 m. kovo 14 d., šeštadienis

Kodėl? Gal todėl, kad įprasmintum ligą, išpeštum iš jos bent tokią naudą? Sirgdama geriau nei kas kitas suvoki kitus sergančius. Būdama protinga ir žingeidi atiduodi kitiems, tai ką gali atiduoti šiandieninėje savo gyvenimo situacijoje. Nori būti naudinga net sirgdama, galėdama padėti negali nepadėti.
Senutės... dažniausia senučių vėžys lėtas kaip sraigė. Tiek gydymų ne dėl to, kad daug nervuojiesi, tai dėl tavo amžiaus, dėl tavo ligos specifikos. Bet, būk gera, visa tai ką darai – daryk „ramesniais nervais“, stresas nėra gerai sergant bet kokia onk.liga. Pasimokyk žvelgti į iškilusias problemas „iš šalies“ , lyg jos būtų ne tavo, o tik geros pažįstamos, taip bus mažiau nervų. Puikiai žinai, nervai nepadeda spręsti problemų, nuo to kiek nervuosies ar save dėl kažko kaltinsi niekas nesikeis ir problemos lengviau nesispręs. Todėl tikrai – geriau truputį mažiau, truputį šalčiau, padėti kiek leidžia jėgos kitiems, neskriaudžiant savęs. Sėkmės tau.
Atsakyti
 
Parašyti komentarą
Slapyvardis:

E-mail:

  Enter text shown in left: