Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
ingrida |
apie tai, kodėl aš visa tai darau... |
2009.07.03 10:48:49 | |
2009 m. kovo 13 d., penktadienis tačiau kartais, prisipažinsiu, save išsekinu iki begalybės... (kad ir šiandien)... išsikeliu sau tokius aukštus tikslus, kurių negaliu įgyvendinti, o paskui kankinuosi, kad neįgyvendinau...tada vyras manęs vėl klausia ir net barasi, kad neva kam man viso to reikia, jei man tai jau tampa kančia, o ne malonumu, juk "tai visuomeninė veikla ir tavęs nespaudžia jokie terminai, jokie vadovai, niekas- juk galėtum daryti viską su malonumu, neskubėdama, pasimėgaudama... juk negauni nė lito už tai, ką darai, o dažnu atveju dar ir savo litą tenką pridėti"-sako... gal ir galėčiau, bet... bandžiau jam paaiškinti apie terminus ir vadovus, kurie gyvena mano viduje ir kurie mane spaudžia labiau nei jo terminai ir vadovai, o bausmės už laiku neatliktus darbus mano viduje būna kur kas didesnės negu galėtų skirti pats griežčiausias vadovas... gal ir suprato- nežinau... o kam man viso to reikia? sako, mestum viską, ramiai sau mokytum mokinius, rūpintumeisi savimi, o dabar vien tik nervai tau per tas veiklas- tuoj beprotnamy atsidursi... sako, sėdi bobutės ant suoliuko, šildosi saulutėj, šnekučiuojasi ir gyvena šimtą metų... o tu... per du metus jau keturios operacijos, du švitinimai ir kiek chemoterapijų... matyt, reikia man tos veiklos, jei nemetu, o jei kur nors atsidursiu- tai atsidursiu... o dėl tų bobučių, tegu sėdi- duok Dieve joms dar po šimtą metų... kiekvienas savo prasmę suranda kitur... aš savo prasmę matau pagalboje tam, kuris pasimetęs ir kreipiasi į mane tos pagalbos... paskui gal net ir neprisimins manęs, gal net apkeiks, ar blogu minės, bet tuo metu jam buvo geriau ir man gerai... nežinau, teisinga tai ar ne, bet einu ten, kur širdis liepia, o kad kartais save išsekinu- tiek jau to... o dėl tų visų operacijų ir gyvenimo- kas čia žino, kiek Dievulis atskaičiuos- tiek ir gyvensiu... man gal svarbiau ne kiek, o kaip... Žymės:
|