Prisijunk prie mūsų



Užsisakyti naujienlaiškį

Vardas:
El. paštas:


ingrida
apie tai kaip gyvenu po antros infuzijos...
2009.07.03 10:47:56

2009 m. vasario 10 d., antradienis

visi ten labai išmintingi ir labai mėgsta mokyti... ir dar bartis... kad per greit lašinuosi vaistukus... kad net nebandyčiau važiuoti, jei leukocituose neutrofilų nebus 1,5 ir pan. lyg aš pati nežinočiau...
o kai paklausiu, kodėl negalima greičiau lašintis- atsakymo kaip ir nėra... sako, o jei jums pasidarys bloga, kas atsakys- aš? sakau, juk suaugusi esu, atsakysiu aš pati, be to, juk nepirmas kartas- nepasidarys man bloga...
visi sukaustyti kažkokių baimių išskyrus mane pačią- aš tik noriu, kad kuo greičiau ten baigtųsi tos visos procedūros ir mane išleistų namo... suprantu ir jų baimes, ir pamokymus- juk tie, kas manęs nepažįsta, gal ir negali žinoti, koks aš žmogus ir ką aš žinau, o ko nežinau... gal čia aš pati per daug iš kitų reikalauju, gal turėčiau būti atlaidesnė, kantresnė... bet ta visa sistema, ta biurokratija atima tiek laiko, kai, rodos, nuvažiuočiau su kraujo tyrimais, tiesiai pas gydytoją- chemoterapeutę, ji pasižiūrėtų juos, apžiūrėtų mane, parašytų paskyrimą vaistams, tada aš eičiau ir lašinčiausi, bet ne- kur tau, bėgiok dar pusę dienos per visas registratūras ir pas visokius Gulbinus, kurių funkcija man apskritai nesuprantama.... o jie tada dar visi vaidina vienas už kitą reikšmingesnius ir ima mokyti kaip gyventi... ačiū, man nereikia... kai reikės- susirasiu pagalbos pati...


tik va pagalvojau apie paprastą žmogelį, kurį ten varinėja pirmyn atgal... kad ir su lydinčiu asmeniu... bet ir lydintis asmuo gali būti toks pats paprastas ir niekad net tame mieste nebuvęs, nekalbant jau apie sistemos išmanymą...

ir dar, o kur jūs šiandien, visi gulbinai dingot, kai man išties reikia įveikt save, kai nesinori nei valgyt, nei gert, nei žmonių matyt, tik norisi gulėt kur šiltai kamputy susirietus į kamuoliuką ir snausti kaip kokiam katinui?... o tenka ir keltis, ir mokinius priimt, ir kažką suvalgyt prisiverst, ir arbatos išgert...

vakar visi jūs buvot pilni patarimų ir vienas už kitą išmintingesnis- tai kur jūs dabar???

ai, tiek to... juk čia mano gyvenimas... mano kelias... tiesiog turiu išbūti keletą dienelių tyliau ir vėl žydėsiu... žinau, kad žydėsiu... ir jokiems gulbinams nereikės ačiū sakyt... žinosiu, kad padariau tai PATI...

Žymės:


 

liutaurasb
2009.07.03 14:21:45

anonimas, 2009 m. vasario 11 d., trečiadienis

o ir sveikam zmogeliui kartais reikia keltis ir valgyt kazka ,ko gal noretum bet nera.


tik zmogus, 2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

na cia ir parasei pati gudriausia is visu ,tai kam dar toki brangu laika gaisti ten... dar mes tik laukiam visas pasaulis laukia to didziausio stebuklo ,kad galetume nugaleti sia baisia liga dar niekas i tai netgi geriausi specialistai neturi atsakymo...o mes ''protingi'' tik internetinemis ziniomis...deja...


kažko nesupratai..., 2009 m. vasario 13 d., penktadienis

Mieloji, kiek laiko reiki lašinti vistus nurodyta ne šiaip sau vaistų anotacijose. Įvertinama to vaisto pasisavinimas ir kenksmingumas. Greit suleidus gali kilti šokas: per didelis poveikis širdžiai, inkstams, kraujo spaudimui, t. y. kraujagyslių sistemai ar dar kam nors kitam. Mano vaistukuos buvo parašyta: influzija per 5 val. o kituose per 0,5 val. Ne durniai rašo ir ne iš neturėjimo ką veikti, sesutės ir visko neišmano, kad neatsako, o jei ir išmano, neturi laiko aiškinti. Ten fabrikas, konvejeris , esi tik to farbrikėlio mažas varžtelis. Taip tau atrodo, kad esi visas sudėtingas mechanizmas. Ne, – tik varžtelis viena iš 150-200, kurie lašinasi per tą savaitę savo eilinę chemoterapiją. Sesutės darbas prižiūrėti, kad „neišsijungtum“ lašinimo metu ir sulašinti tavo, o ne kieno nors kito vaistukus (pvz. mano). Nesusireikšmink taip, mieloji, daugybė žmonių serga ir visi nori gyventi. Sesutės tik dirba savo nelengvą darbą, kaip ir gydytojai.
Aiškina tau tokia pat, kaip ir tu, – serganti. Tik truputį daugiau patyrusi. Po dviejų chemoterapijų arba 12-kos lašinimų.
Atsakyti
 
Parašyti komentarą
Slapyvardis:

E-mail:

  Enter text shown in left: