Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
| ingrida |
| apie dar vieną tiesiog gražią ir gerą dieną... |
| 2009.07.03 10:47:27 | |
|
2009 m. vasario 05 d., ketvirtadienis labai netikėtas laiškas iš praeities... nuo mokinės, kurią mokiau gal vos pusmetį ir turbūt prieš 3 metus... dabar ji rašo, kad “išsigoglino” mano svetainę, nes apsilankiusi gimnazijoje nieko apie mane nesužinojo... sako, jog esu jos mylimiausia mokytoja, šviesiausias žmogus ir daug kitų žiauriai gražių žodžių, nuo kurių aš visa čia net paraudau viena skaitydama tą jos laiškutį... dar rašo, kad jie neva ten mokinių rately dažnai mane prisimena ir vis tik geru žodžiu, na taip, jie buvo mano pirmoji karta, kai visa jauna ir nedrąsi atėjau į mokyklą, o Agnužė net nebuvo mano mokinė gimnazijoje, nes ji mokėsi vokiečių, tai anglų ji veik visai nemokėjo... tik tiek kiek išmoko iš tų keletos privačių pamokų, kurias mes kartu turėjom...dar pamenu, kai buvo Jūsų paskutinis skambutis, berods, ar išleistuvės, stovėjot ant laiptų ir tu jau tada sakei, kad įstojei į studijas VGTU anglų kalba, klausei ar pajėgsi, pamenu raginau pabandyti, o štai dabar tu rašai, kad ten studijuoji termoinžineriją jau 3-iame kurse tik angliškai... ir Jurgita mane prisimena... ir aš ją kuo puikiausiai prisimenu- gi visos ten nužiūrinėdavot tą mano broliuką, o paskui jie net truputį ir “susikūkavo”, kaip ten kas buvo toliau net ir nežinau... bet ir ne mano senos bobos reikalas :)... sutarėm susirašyti ir susitikti gal net šį savaitgalį... krepšininkė gi mano Agnytė... O ką Jurgutė studijuoja tai net ir nepaklausiau- nieko dar bus laiko... o nuostabi karta ten buvo- nuostabi klasė... labai įdomu būtų sužinoti apie juos visus... kur jie, ką daro... po to atėjo Viorika- irgi turėjom gražią pamoką... gražiai produktyviai padirbom... ir dar valgėm su ja jos atsineštą baltą šokoladą... ir Gintautės dovanotus saldainius Cappucino... štai kaip viskas susipina... o per pamoką man dar parašė žinutę sena draugė Dina, kuri irgi turėjo gana rimtų bėdų, bet dabar yra jau lyg ir pasveikusi, tai su ja mes jau senokai nesusirašėm... o jos humoro jausmas tai toks ne iš kelmo spirtas kaip ir ji pati, tai ji man parašė klausimą: “Ko niekad neparašai? Gal jau mirei?” O aš jai atsakiau: “Taip. Linkėjimai iš mirusiųjų karalystės.” Va taip juokauja dvi senos beprotės :)... paskui važiavau pasidaryti kraujo tyrimų (nes jau praėjo veik dvi savaitės nuo pirmos naujųjų vaistų sulašinimo dienos)- jie pasirodė neįtikėtinai geri- bent jau bendrieji, biocheminių kol kas atsakymo neturiu, bet esu įsitikinusi, kad ir jie bus geri... taigi, rytoj susiskambinsiu su savo chemoterapeute ir, matyt, pirmadienį vėl į Kauną... tuo pačiu susitikau su geru draugu ir nors pakalbėjom labai trumpai, bet kažkaip labai šiltai ir taip nusiplovė viso ryto negera nuotaika- nes iki pietų man labai dažnai būna kažkaip neramu, netikiu nei savimi, nei kitais, nepasitikiu pasauliu, žmonėmis, savimi... dar pamiršau paminėti, kad kalbėjau su p. Vida, LPOAT pirmininke, ir kadangi jau esam jų tarybos nariai sutarėm bendradarbiauti... ji paminėjo, jog balandžio 18- Europos pacientų teisių diena ir reikėtų išversti lankstinuką, kurį yra paruošusi tarptautinė visus pacientus vienijanti organizacija... pasisiūliau tai padaryti bei talkinti ir kitais atvejais, jei reikėtų anglų kalbos specialisto- ji labai apsidžiaugė... nuostabi moteris... taigi, pragyventa dar viena nuostabi diena... ne, ji dar nesibaigė... jos dar gana daug liko... o šiandien aš užsidėjau kitą skrybėlaitę ir man kažkas pasakė, kad ji man labai tinka ir kad mano žvilgsnis iš po jos atrodo karališkai paslaptingas... o aš visada galvojau, kad ta skrybėlaitė man nelabai tinka... Žymės:
|