Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
| ingrida |
| apie tai, kiek (ne) daug žmogui reikia... |
| 2009.07.03 10:38:11 | |
|
2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis tylus ramus sekmadienis... išėjom su vyru ir savo mylima dešryte pasivaikščioti... anei vieno žmogaus... oras ramus, vėsus, bet nešaltas... tiesiog... apėjom ratą kitą aplink... o čia pas mus juk gražu, tylu, pušys, ... studentų bendrabučiai kažkokie ramūs- gal pas tėvus išvažinėję, gal po vakar linksmybių dar miega visi... žodžiu, buvom vieninteliai vaikštovai... tada ten ant laiptelių radom daug centų- gal net visas litas susidarė... o tais laipteliais lipom todėl, kad vistik buvo dar vienas toks pats klajūnas kaip ir mes, na, toks su ilgu juodu ploščium, todėl mes ir pasukom, kad dešriukas prie jo nepristotų... tada pagalvojom, kad tie centai savotiškai priklauso tam juodaploščiui, juk jo dėka pasukom ten...ir dar visur mėtėsi daug daug tuščių alaus butelių... gi vakar buvo šeštadienis- o aplink gyvena daug studentų... ir tada pamatėm, kad iš paskos mūsų jau ateina pats darbščiausias sekmadieninis darbuotojas su beveik pilnu maišeliu, kuris tikrai apeis visus pakrūmius ir suras visus tuos butelius... dar pagalvojom, kad reikėtų jam ir tuos centus atiduoti, bet kažkaip patingėjom... tiesiog labai jau daug visur tų butelių mėtėsi- pamanėm užteks šiandienai ir jam... o grįžom pro tokį seną metalinį apleistą garažą, kur gyvena tas, kur tą tvarką sekmadieniais ir daro... durys plačiai atvertos- vėdinasi... juk sekmadienis- reikia prasivėdinti... viduje- kažkoks foteliukas, senas čiužinys (pavadinkime jį "sofa- lova") su apklotu ir daug visokio įvairaus turto... mūsų dešriukui, žinoma, be galo smalsu užsukti ten į svečius, bet kad šeimininkų nėra namuose- negalima... neleidom... garažas raudonas, senas, metalinis, o virš durų nupiešta balta viską stebinti ir matanti akis ir užrašas “вампирам всё похуй”... kai pagalvoji, grįš žmogus į išvėdintus namus, laisvas, nepriklausomas, niekam neturės duoti jokių ataskaitų, sąžiningu darbu užsidirbęs ant kokio "svaigaliuko", o jei liks, gal ir ant kokio duonos kąsnio... ko daugiau žmogui reikia?! turi stogą virš galvos, miega turbūt ramiai, o galiausiai visi nueisim ten pat… ant kalnelio… Žymės:
|