Apie mus
Prisijunk prie mūsų
Užsisakyti naujienlaiškį
Puslapis 2 iš 3
« PradžiaAnkstesnis123SekantisPabaiga »
| ingrida |
| apie vaidą... kuri tiesiog atėjo į mano gyvenimą... |
| 2009.07.03 10:41:36 | |
|
2008 m. gruodžio 06 d., šeštadienis gavau laišką... nuo vaidos... kokių aš tik dabar negaunu laiškų... bet tai buvo labai nuoširdus aklos mergaitės laiškas... gyrė mane už mano nuoširdumą, teigė perskaičiusi mano dienoraštį ir sakė, kad turbūt esu gera mokytoja, prašė atrašyti, jei galiu... sakė seniai norėjusi parašyti, tik vis nedrįsusi, o dabar pagaliau sukaupusi visą drąsą ir parašiusi (kai pagalvoju, ko gi čia nedrįsti?)... tik atsakiusi jai ir uždavusi keletą klausimų truputėlį patekau ir į neregių pasaulį- sužinojau, kad yra speciali kompiuterinė programa, kuri jiems garsiai paskaito, kas parašyta ir renkant žodžius klaviatūra praneša, kokią raidę spaudžia... pasiguodė tik, kad klaikiai skaito svetimas kalbas... sako, jog kompiuteris jai- langas į pasaulį, taip ji gali bendrauti ir skypu, ir rašyti elektroninius laiškus, ir mokytojams siųsti namų darbus, o jie jai- užduotis... ir dar- ji man atsiuntė vieną savo rašinių, kurio turiniui, kaip vėliau išsiaiškinom, ji irgi nelabai pritaria(nes aš jai išsakiau savo nuomonę, kad aš blogų jaunų žmonių nematau- man jie visi geri), tada ji paaiškino, kad tiesiog bandydama stoti į Nacionalinę moksleivių akademiją mokytis lietuvių kalbos buvo gavusi tokią temą, tai ir teko paklausinėjus “senų mokytojų” ir prisirinkus jų nuomonių parašyti kažką tokio. O šiaip dabar ji mokosi Šiaulių konservatorijoj ir sako, kad dar irgi nesutiko nė vieno netikusio žmogaus. Taigi štai vienas iš Vaidos Butautaitės rašinių jai duota tema (privalome sutikti, kad gal pasitaiko ir tokio jaunimėlio...), bent jau išdėstyta labai gražiai ir sklandžiai...Žymės: |
| ingrida |
| apie dieną, kai nesinori nieko (tik pasislėpus nuo visų tūnoti tamsiam kamputį.. |
| 2009.07.03 10:40:49 | |
|
2008 m. gruodžio 05 d., penktadienis kai nemiegojau, tai nemiegojau, o kai pradėjau... tai- baisu... šiandien, pavyzdžiui, turėjau keltis 9-ą, 9.30- švitintis, 11-ą būti Antakalnio poliklinikoje pas psichologą, 12-ą ten pat darytis EEG... (dėl komisijos dabar turiu daug visokių kvailų procedūrų atlikti- ką gi, reikia tai reikia) bet... kai nuskambėjo žadintuvas, aš jį išjungiau ir galvojau dar pagulėsiu... pagulėjau:)... pažiūriu paskui į laikrodį... 10.20... gerai, kad jau pramokau nebestresuoti, nepanikuoti, nors vieną akimirką buvo tokia mintis kilusi, bet paskui pagalvojau- stop, ramiai, jei taip atsitiko, vadinasi taip ir turėjo atsitikti... vadinasi, taip geriau...Žymės: |
| ingrida |
| apie sieną... |
| 2009.07.03 10:40:08 | |
|
2008 m. gruodžio 04 d., ketvirtadienis Turiu uošvį- laisvą poetą, kuris įkvėptas Deivido Beilio irgi išvertė- painterpretavo tą patį eilėraštį "Brick by Brick" ir pavadino jį "Siena" Taigi, mielieji...Siena (pagal Deivido Beilio eilėraštį „Brick by Brick“) plyta prie plytos mūriju aš sieną šią statau nuoširdžiai kad ji būt tvirta statau kaip jau nekartą iki šiol stačiau kai baigsiu sieną ir grindis paklosiu jau tada dar sienas tris suręsiu pagaliau uždėsiu gražų stogą įstatysiu ir duris sudėsiu langus ir tegul šviesa nušvis o visą darbą šį atliksiu tik gerai Žymės: |
| ingrida |
| apie tai kaip vaikas įsivaizduoja krizę... |
| 2009.07.03 10:39:34 | |
|
2008 m. gruodžio 01 d., pirmadienis šitą parašiau ne aš... šitą rašinėlį šiandien man atsiuntė Ugnius, galvojau, jis parašė ir aš iškart panorau pasidalinti su visais- paprašiau jo leidimo, o jis sako: "Ne, čia ne aš rašiau, kažkur Internete radau". Paieškojau ir radau autorių. Tekstas paimtas iš svetanės www.bernardinai.lt o rašė jį Gendrutis Morkūnas- tikiuosi neužpyks p. Gendrutis, jei įdėsiu jo rašinėlį ir į savo dienoraštį- labai jau gražus...Taigi... Rašinėlis tema "Kaip aš įsivaizduoju krizę" Žymės: |
| ingrida |
| apie sienos statymą (įkvėpta Deivido Beilio)... |
| 2009.07.03 10:38:37 | |
|
2008 m. gruodžio 01 d., pirmadienis DAY 11, Brick by BrickBrick by brick, I'm gonna build this wall Build it strong so that it won't fall Step by step, just like before First the wall, then the floor After one, gonna build 3 more Raise the roof, then add a door Put in a window, let in the light Take the time to do it right Must believe it's worth the wait Žymės: |
| ingrida |
| apie tai, kiek (ne) daug žmogui reikia... |
| 2009.07.03 10:38:11 | |
|
2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis tylus ramus sekmadienis... išėjom su vyru ir savo mylima dešryte pasivaikščioti... anei vieno žmogaus... oras ramus, vėsus, bet nešaltas... tiesiog... apėjom ratą kitą aplink... o čia pas mus juk gražu, tylu, pušys, ... studentų bendrabučiai kažkokie ramūs- gal pas tėvus išvažinėję, gal po vakar linksmybių dar miega visi... žodžiu, buvom vieninteliai vaikštovai... tada ten ant laiptelių radom daug centų- gal net visas litas susidarė... o tais laipteliais lipom todėl, kad vistik buvo dar vienas toks pats klajūnas kaip ir mes, na, toks su ilgu juodu ploščium, todėl mes ir pasukom, kad dešriukas prie jo nepristotų... tada pagalvojom, kad tie centai savotiškai priklauso tam juodaploščiui, juk jo dėka pasukom ten...Žymės: |
| ingrida |
| apie jaukumą su rūtele.. |
| 2009.07.03 10:37:23 | |
|
2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis ir pamačiau ją tokią elegantišką, visą juodą, su juoda skrybėlaite, juodais kailinukais... tiesą sakant, ji man visada atrodydavo begalinės elegancijos įsikūnijimas- tie jos ramūs judesiai, tas jos perbraukimas ranka per plaukus- visada tokia rami, tokia pasitikinti savimi, išdidi... gal todėl jaučiau, kad ji “mano” nuo pirmo žvilgsnio... bet vis nebūdavo progos artimiau pabendrauti... gal skambės ironiškai, bet tik kai abi išėjom iš tos pačios darbovietės- ėmėm bendrauti kur kas daugiau negu dirbdamos ten pat ir susitikdamos beveik kasdien... gal dabar matomės ir retai, bet kokybiškai- juk ne kiekybė svarbu...Žymės: |
| ingrida |
| apie sugrįžusio miego (ne) naudą... |
| 2009.07.03 10:36:45 | |
|
2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis kažkas paklausė- gal Ingrida miegot pradėjo, kad naktinių dienoraščio įrašų nebėra?.. taip, vis daugiau ir daugiau... grįžta po truputį miegas... dar išbundu po keletą kartų, bet ir vėl užmiegu šiek tiek pamąsčiusi apie gyvenimą ir apie šį bei tą... taip, miegelis grįžta po truputį, bet net nežinau- džiaugtis dėl to ar liūdėti... iš vienos pusės gal ir gerai- kūnas šiek tiek pailsi ir mintys kiek nurimsta- gal sveikstu...iš kitos pusės- taip gaila to pramiegoti laiko, kai tiek daug norisi padaryti... o naktis- puikiausias metas rašyti, skaityti, dirbti, mąstyti... o dabar, rodos, visai nieko nebespėju... ir taip jau nieko pašalinio nedarau... Žymės: |
| ingrida |
| apie (ne)sugebėjimą atleisti... |
| 2009.07.03 10:36:05 | |
|
2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis kartais būna supyksti be galo... rodos nekalbėtum su kažkuo ir net nesisveikintum šimtą tūkstančių metų.... ir teisingai... juk jis toks pasipūtęs, arogantiškas, taip tave įžeidė, įskaudino- juk turi teisę pykti ir neatleisti, nedraugauti, nekalbėti... taip jam, kiaulei ir reikia... ir tegu jam niekas niekada nesiseka... na, gal taip piktai ir nebuvai pagalvojęs, bet kažkokį keršto planą vistik rezgei... juk visada buvai jam toks geras, nuolankus, visada jam tik nuolaidžiaudavai, o jis visada tave žemino, niekino, apgaudinėjo ir tai jau kartojosi šimtus kartų...Žymės: |
| ingrida |
| apie mažą pasiklydusią mergaitę... |
| 2009.07.03 10:35:38 | |
|
2008 m. lapkričio 25 d., antradienis o jau graži neišpasakytai... veidelis lyg iš pieno plaukęs... kai pamačiau pirmą kartą- pagalvojau, jei būčiau berniukas- įsimylėčiau iš karto...jaučiau, kad nuo pirmos pamokos užsimezgė tas mūsų ryšys... kalbėdavom apie viską- nežinau kodėl manim pasitikėjo, gal kad anglų kalba neįpareigoja, tad taip lengviau atsiverti, pasitikėti... atėjo šįvakar... klausiu: kaip gyveni? Ir matau, kad kaupiasi ašarėlės tose gražiose akutėse... Žymės: |
| ingrida |
| apie linksmą liūdesio vakarėlį (įkvėpta davido bailio eilėraščio “PITY PARTY”).. |
| 2009.07.03 10:34:54 | |
|
2008 m. lapkričio 24 d., pirmadienis PITY PARTYBeat up, wrung out, hung up to dry I know. everybody feels that way from time to time I'd invite you to my pity-party but there's only room for one So me and my circumstances, we gonna have some fun Yeah, we'll talk about the woulda-beens and talk about the coulda-beens We'll even get indignant about the stupid shoulda-beens. Žymės: |
| ingrida |
| apie randus...(įkvėpta naujausio davido bailio eilėraščio) |
| 2009.07.03 10:34:18 | |
|
2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis I wasn't ready for another scar I guess none of us ever are They seem to take too long to heal And as they do there's too much to feel Scars are ugly - but can be fine They only speak of some of the time And yet they do also suggest The passing of another test The worst kind of test to take Is one that lets your spirit break Žymės: |
| ingrida |
| apie(ne)mėgstamą darbą... |
| 2009.07.03 08:25:07 | |
|
2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis daug bendrauju su jaunais žmonėmis- namuose juos privačiai mokau anglų kalbos (pagal verslo patentą). Ir visi jie dvyliktokai- ant slenksčio į savo gyvenimus- savarankiškus gyvenimus). Dažnai padiskutuojame apie tai, kokias specialybes/ profesijas jie norėtų pasirinkti. Kartais taip pagailsta tų jaunų, talentingų, gražių žmonių, kurie kupini idėjų, bet suvaržyti baimių, visuomenės jiems primestų stereotipų. Dauguma sako, jog norėčiau būti tas ir tas, bet stosiu į teisę, verslą ir ekonomiką, deja... Yra dar ir kita kategorija jaunų žmonių, kurie apskritai nebeturi svajonių, tik žino, kas šiais laikais apsimoka, o kas- ne... Jie nebenori būti pilotais, poetais, aktoriais, riedučių sporto mokytojais... Kodėl taip? Kur pabėgo mūsų svajonės? Kas jas pagrobė? Visi galvoja tik apie gerai apmokamus darbus, apie šiltas, patogias vieteles, skanų maistą, o kas toliau? O toliau... Ateina KRIZĖ... Kodėl dabar visi prakalbo apie tą krizę?Žymės: |
| ingrida |
| apie Jurgos maldas ant angelo rūbo... |
| 2009.07.03 08:24:27 | |
|
2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis Gal jau daugelis ir žinote, jog lapkričio 14-ąją minėjome a .a. Jurgos Ivanauskaitės gimtadienį. Ta proga leidykla Tyto alba išleido Dovilės Zelčiūtės sudarytą didžiulę knygą “Jurga”, kurioje sudėta daug kas: čia ir pagrindinės Jurgos gyvenimo ir kūrybos datos, ir jos draugų bei pažįstamų atsiminimai bei pasakojimai apie ją, ir jos kelionių aprašymai, ir jos laiškai bei trumposios žinutės, o gale knygos yra trumpas skyrelis pavadinimu “Jurgos maldos ant angelo rūbo”. Man, asmeniškai, jos įstrigo labiausiai.Žymės: |
| ingrida |
| apie neribotas žmogaus organizmo galimybes... |
| 2009.07.03 08:23:50 | |
|
2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis Jau nebežinau, kiek laiko nemiegu... Dvi naktis apskritai nežinau ar miegojau, o prieš tai, vis po 2-3 valandas iš vakaro ir tiek pat paryčiais ir taip jau nuo lapkričio 6-os (t.y.) operacijos. Vis galvoju, ar sprogs kada koks užtaisas ir parodys man mano organizmas savo reakciją ar taip ir ištempsiu. Vaistų nuo miego jau esu padauginusi iki maksimumo- jau atsikeliu visa tarsi surakinta, praeina nemažai laiko, kol prasijudinu, kol juos “išvaikštau”, kol prasiplaunu vandeniu, maistu, kol prasimankštinu... Rodos, surakintas visas kūnas, bet negaliu užmigti nors tu ką- lenda visokios mintys į galvą, sukasi planai- ar skaičiuoju (vienas...du...trys...keturi... ir taip nors iki milijono), ar meldžiuosi, ar apie Marsą (senu Liutauro patarimu) bandau galvoti)- nepadeda niekas... Miegas pabėgo... Kur tu, mano miegeli? Kada sugrįši? Nors po kelias valandėles kasnakt- laukiu... Prašau...Žymės: |
| ingrida |
| apie (ne) ramybę... |
| 2009.07.03 08:23:24 | |
|
2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis Ar žinot, kodėl žmonės negali užmigti naktimis, net jei geria migdomosius saujomis? Ogi todėl, kas kažkoks kirminas graužia jų sielą, kažkas neduoda jiems ramybės... Juk neveltui bažnyčioje nuolat sakoma “Palinkėkime vieni kitiems ramybės”, kokie paprasti, rodos, bet kokie gilūs ir prasmingi yra šie žodžiai... Ramybė...Kai visiems atleista, kai niekam nejauti jokios pagiežos, pykčio, neapykantos, keršto, nekuri jokių blogų “aš tau dar parodysiu, kiaule” planų... Todėl prieš miegą visada su visais reikėtų susitaikyti, kitaip naktys gali tapti bemiegės... Žymės: |
| ingrida |
| apie ramunę... |
| 2009.07.03 08:22:52 | |
|
2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis Kartais būna siaučia pūga, pila kruša, daužosi ledo gabalai, siautėja perkūnas ir, rodos, nekištum nosies iš namų, bet žinai, ten, apačioje tavęs laukia ramunė... gal dar maža, gal dar vieniša, gal dar nepražydusi, gal dar neprasiskleidusi- nieko apie ją nežinai... tiesiog žinai, kad ji jau ten- apačioje... kantriai laukia tavęs.Todėl nusipieši veidą, nusipieši šypseną ir eini... Į nežinią... Be vilties... Be tikėjimo... Be savęs savyje... Žinai, kad toks neturėtum eiti, bet tiesiog eini, nes žinai- įveiksi ir tą krušą, ir tą audrą, ir tuos ledus... Pažįsti save per daug gerai. Žinai, kad įveikei save tiek kartų- įveiksi ir dabar. Juk viskas TAVYJE... ir pamatai ten apačioje ramunę... Matai, kad ji žydi visu savo baltumu ir savo šiluma išbučiuoja tavo ledinius šaltus skruostus. Nuneši jai Domo dovanotą saldainį OPERĄ. Ji, kaip mažas vaikas, tuoj pat godžiai jį ir suvalgo, o tau taip smagu, kad kažkam padarei mažytę šventę... Net ne tu padarei- Domas padarė... Taip, netiesiogiai, Domas susidraugavo su ramune... Žymės: |
| ingrida |
| apie tai, ko man (ne)galima susirgus... |
| 2009.07.03 08:22:18 | |
|
2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis Dabar man tiek daug kas patarinėja, ką man galima, negalima valgyti, gerti, daryti, kaip turėčiau elgtis norint pasveikti... Ir tą (ne)vartoti, ir to (ne)atsisakyti. Ir saldumynų negalima, ir kavos, ir alkoholio tai jau tikrai, o dar kai kas siūlo tapti vegetare ar net vegane, nes tik čia tikrasis kelias į išgijimą.Tikiu, kad visi tie patarimai nuoširdūs ir geri, tik... Aš jų nenoriu... Jie ne mano, ne man... Jie Jūsų... Net jei daugybė žmonių išgijo taip darydami, ar tai reiškia, jog taip daryti turiu aš? Kodėl? Kas pasakė? Žymės: |
| ingrida |
| apie negalėjimą nerašyti... |
| 2009.07.03 08:21:25 | |
|
2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis Visą laiką mėgau daug kalbėti ir visus visko mokyti... Kartais kai kas ant manęs už tai pykdavo... “Mokytoja”- šaipydavosi (rimčiau ar švelniau). Kartais ir visai rimtai susipykdavom... Bet visada visus visko mokydavau- matyt TOKIA buvau iš prigimties- mananti, kad esu gal išmintingesnė, gal geriau žinanti, o gal tiesiog toks būdas- visiems viską aiškinti... Bet juk ne iš blogos valios... Ir visada galvoje kirbėjo mintis parašyti knygą- tik vis nesugalvodavau apie ką- norėjosi kažko TIKRO, išgyvento... Kai susirgau, buvau sugalvojusi rašyti knygą apie savo ligą ir patirtis susijusias su ja... Kartą net pradėjau- neišėjo, deja... Mečiau... Ir tik DABAR, po šitos- ketvirtos- operacijos- atėjo į galvą mintis kaip save išreikšti... Pradėti rašyti tą dienoraštį... Tai lyg ir savotiškas mokymas niekam neįkyrint (kas nenori- gali neskaityti), lyg ir savotiška knyga, ir TIKRA (nes čia tikrai nieko nemeluoju- rašau tik tai, ką jaučiu ir išgyvenu- tad supratau suradusi RAKTĄ savirealizacijai... Todėl ir nebegaliu miegoti naktimis, nes norisi viską užrašyti, aprašyti, o laiko taip trūksta...Žymės: |
| ingrida |
| apie Davidą- po operacijos... |
| 2009.07.03 08:20:42 | |
|
2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis Davido M Bailio žmona Leslie parašė, jog Davido operacija pavyko sėkmingai, užtruko dvi valandas ilgiau nei planuota. Cista pašalinta ir mėginys nusiųstas histologiniam ištyrimui. Tikimasi, jog Davidas bus išleistas namo savaitgaliui. Leslie dėkoja visiems, kas mintimis, maldomis ar kaip kitaip pabuvote su Davidu šiandien. Taip pat ji su vaikais dėkoja visiems žmonės už gerumą, meilę, draugystę ir maldas ir prašo nesiųsti Davidui laiškų, nes jo pašto dėžutė perpildyta. Ji mano, kad pats Davidas galės atsakinėti ir rašyti jau šeštadienį.Žymės: |
« PradžiaAnkstesnis123SekantisPabaiga »