Prisijunk prie mūsų



Užsisakyti naujienlaiškį

Vardas:
El. paštas:

Gydymas Spausdinti

GYDYMO BŪDAI

Įvesta 2007-12-04, Skyrelį redaguoja VGPUL gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas

Naviko gydymo galimybės priklauso nuo jo tipo, dydžio, lokalizacijos (vietos), paciento sveikatos būklės. Per paskutinį dešimtmetį susifomavo kompleksinio navikų gydymo filosofija. Iki šiol pagrindinis galvos smegenų gydymo būdas yra chirurginis, tačiau specialistų komanda toliau aktyviai stebi ligonį ir agresyviai taiko radiologinį bei chemoterapinį gydymą, o jei navikas recidyvuoja, kartoja gydymo kursus aptardami gydymo taktiką kartu.
Chirurginis galvos smegenų auglių šalinimas taikomas, kai auglys yra išoriniame galvos smegenų paviršiuje ar, kai auglio pašalinimas iš gilesnių galvos smegenų dalių nesukelia ryškesnių neurologinių sutrikimų nei juos sąlygoja pats navikas. Operacijos metu stengiamasi pašalinti visą naviką, kuo mažiau žeidžiant gretimas sveikų audinių zonas. Navikas recidyvuoja (t.y. atauga) iš pavienių ląstelių likusių po chirurginio šalinimo. Vienus navikus pavyksta pašalinti visus, kitų – tik dalį. Kai kurių navikų pašalinti neįmanoma, nes jie yra arti funkciškai svarbių smegenų zonų. Be įprastinės operacijos, gali būti taikoma ir stereotaksinė chirurgija histologinaim naviko tipui išsiaiškinti.
Kartais chiruginio gydymo nepakanka (jei auglys yra greit besidauginantis), nes pavienės auglio ląstelės lieka auglio guolyje ir greta esančiose smegenyse. Tuomet papildomai taikomas spindulinis gydymas, t.y. radioterapija (tradicinė, t.y. išorinė arba vidinė, kuri dar kitaip vadinama brachiterapija) bei chemoterapija. Šiuo metu Lietuvoje smegenų navikų chemoterapijai naudojamas vienintelis preaparatas Temodalis. Jis taikomas Glioblastomoms gydyti. Kitiems augliams gydyti chemoterapija šiuo metu Lietuvoje nėra skiriama, išskyrus anaplastinės astrocitomos recidyvą po buvusios operacijos.Visų šių gydymo metodų tikslas – pašalinti likusias auglio ląsteles, jas apšvitinant jonizuojančios radiacijos spinduliais ar paveikus cheminėmis medžiagomis, sukeliančiomis auglio ląstelių dauginimosi sustabdymą.
Be šių gydymo priemonių, kuriomis siekiama pašalinti patį auglį, taikomos gydymo priemonės, kurios veikia naviko sąlygotus simptomus, mažina smegenų pabrinkimą, intrakranijinį slėgį, traukulius. Skiriama kortikosteroidų (t.y. hormoninių vaistų- dažniausiai deksmetazono), kad būtų sumažintas naviko sukeltas smegenų pabrinkimas. Jei reiškiasi traukulių priepuoliai, skiriami prieštraukuliniai/antiepilepsiniai vaistai (t. y. vaistai nuo epilepsijos). Kadangi po operacijos smegenys būna sudirgintos, dar ilgą laiką išlieka priepuolių tikimybė, todėl yra skiriami vaistai jų kontrolei. Dažniausiai traukulių priepuolių, sąlygotų galvos smegenų auglio, gydymui taikomi šie vaistai: Depakine Chrono, Trileptal, Topomax, Karbamazepin ir kt. Antitraukulinių vaistų parinkimas priklauso nuo individualaus žmogaus, kaip jis juos toleruoja, ar priepuoliai nesikartoja. Visa tai reikia nuolat aptarti su gydančiu gydytoju ir žinoti, kad, jei priepuoliai kartojasi arba yra nemalonių šalutinių reiškinių, yra daugybė kitokių vaistų ir, kad galbūt jums gali netikti paskirtasis vaistas arba būti netinkamai parinkta jo dozė. Jei navikas sąlygojo skysčio kaupimąsi smegenyse (hidrocefaliją), chirurginiu būdu gali būti įstatomas šuntas. Vienas jo galas paliekamas smegenyse, kitas dažniausiai nuvedamas į pilvo ertmę. Perteklinis skystis nusidrenuoja į pilvo ertmę.
Įvairuose klinikose, taip pat ir Lietuvoje, yra bandoma daugybė naujų chirurginių, radiologinių bei chemoterapinių metodų kovai su smegenų navikais, pvz.: fotodinaminė terapija, karmustino implantacija į auglio guolį, jau minėtoji brachitapija ir t.t. Kiekvienas šių metodų turi savo ilgą istoriją ir slepia daugelio žmonių ir ištisų laboratorijų darbą.