Diagnostika Spausdinti

PAGRINDINIAI NAVIKŲ DIAGNOZAVIMO BŪDAI

Įvesta 2007-12-04, Skyrelį redaguoja VGPUL gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas

Jei gydytojas, susipažinęs su ligonio skundais, įtaria galvos smegenų auglį, atliekamas pilnas klinikinis neurologinis ištyrimas, diagnozė patikslinama, atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją (KT) ar galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).

Galvos smegenų kompiuterinė tomografija yra ypač jautrus diagnostinis metodas. Šio tyrimo metu taip pat taikoma kontrastinė medžiaga, kuri išryškina galvos smegenų vaizdus. Tyrimo metu sudėtingos technologijos pagalba atvaizduojami audiniai esantys kaukolės ertmėje. Vaizdas ir jo kokybė priklauso nuo vandens molekulių kiekio audinyje. Magnetinio rezonanso būdu galima stebėti ne tik anatomines struktūras bet ir ląstelių funkciją. Šis metodas leižia nuspėti netgi histologinį naviko tipą.

Kurį tyrimo metodą pasirinkti- ar galvos smegenų MRT, ar KT- sprendžia gydantis gydytojas.

Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija yra ypač jautrus diagnostinis metodas, šio tyrimo metu taip pat galima taikyti kontrastinę medžiagą, kuri išryškina galvos smegenų vaizdus.

Kurį tyrimo metodą pasirinkti, ar galvos smegenų MRT, ar KT, sprendžia gydantis gydytojas.

Be šių vizualizacinių tyrimų gali būti atliekami papildomi diagnostiniai testai leidžiantys įvertinti smegenų audinio būseną ir prognozuoti gydymo efektyvumą bei pasekmes. Elektroencefalografija (EEG)- tyrimas, kurio metu registruojami elektriniai galvos smegenų potencialai, akių dugno tyrimas – įvertinama, ar nėra galvos smegenų pabrinkimo požymių, klausos ir pusiausvuros aparato neurofunkciniai tyrimai, angiografija (kraujagyslių tyrimas) ir kiti testai reikalingi ruošiantis operaciniam, radiologiniam ar chemoterapiniam gydymui.

Naviko vaizdas kompiuterinėje tomogramoje ar magnetinio rezonanso tomogramoje leidžia įtarti, koks tai navikas. Visgi įrodyti, kad tai vienoks ar kitoks navikas, įmanoma tik atlikus biopsiją arba histologinį tyrimą. Biopsija atliekama operacijos metu, kai paimamas gabalėlis naviko ir nuvežamas į laboratoriją ištirti morfologiškai (tai užtrunka keletą dienų). Toks histologinis tyrimas leidžia tiksliai nustatyti auglio tipą ir jo piktybiškumo laipsnį.