Ingrida 2007 12 04 Spausdinti
2007 12 04
Sveiki. Mano vardas Ingrida. Gyvenu Vilniuje. Man 28m. Esu anglų kalbos mokytoja. Susirgau 2007 vasario 25d. Iki tol nesiskundžiau niekuo, net galvos skausmais, o tąkart, miegant, paryčiais, tiesiog įvyko epilepsijos priepuolis- pilnas, su sąmonės netekimu. Atlikus tyrimus diagnozavo auglį. Atlikus operaciją KMUK buvo nustatyta, jog tai antro laipsnio astrocitoma, taigi jokio tolimesnio gydymo nereikėjo. Po operacijos gėriau vaistukus Depakine Chrono 500, kad nesikartotų priepuoliai, tačiau po 2,5 mėn. priepuolis pasikartojo. Ir vėl pilnas- su sąmonės netekimu. Po to dar pora. Tada buvo padidinta vaistų dozė ir priepuoliai tapo silpnesni- nebeprarasdavau sąmonės, bet jie vis tiek būdavo, ir kuo toliau- tuo dažnesni. Jei iš pradžių būdavo kartą per mėnesį, tai paskui jau kartą ar du per savaitę ar net per dieną. Jų pobūdis taip pat keitėsi. Jų būdavo įvairių- sunku net aprašyti. 2007 rugpjūčio 20d. man buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir rastas recidyvas, o rugsėjo 12d. atlikta antra operacija (už abi sėkmingai atliktas operacijas esu nuoširdžiai dėkinga gerb. gyd. Vyteniui Pranui Deltuvai, dirbančiam KMUK). Atlikus histologinį tyrimą paaiškėjo, jog šįkart augliukas jau kitoks- trečio laipsnio astrocitoma, todėl buvo paskirtas tolimesnis gydymas: spindulinis ir chemoterapinis, kurį aš pasirinkau tęsti Vilniuje, kadangi spinduliavimo procedūra užtrunka apie 4-5 minutes, o visą kitą laiką būni namuose, o smegenų chemoterapija- tai geriami vaistukai Temodal, kuriuos taip pat išgeriu namuose. Dabar jau esu pabaigusi pagrindinį gydymą, nors kas mėnesį dar reiks pagerti vaistukų (bus dar keletas kursų). Dar gulint KMUK man buvo pakeistas vaistukas Depakine Chrono 500 į Topomax priepuoliams kontroliuoti. Kol kas savijauta yra gera, nuotaika puiki. Džiaugiuosi gyvenimu ir kiekviena jo akimirka. Dėkoju Dievui ir visiems, kurie mane palaiko ir man padeda, kai man to reikia. Ypač dėkoju visiems gydytojams ir visam medicininiam personalui už begalinį gerumą, paslaugumą, rūpestingumą, kurio sulaukiau besigydydama Kauno medicinos universiteto klinikose ir Vilniaus onkologiniame institute. Ypač dėkoju gydytojams Vyteniui Pranui Deltuvai, Arūnui Žobakui bei Arvydui Burneckiui už jų itin pasiaukojantį darbą.